a
b
d
e

Laisvės gynėjų diena

Laisvės gynėjų diena
25-osios 1991-ųjų m. sausio 13-osios d. pergalės metinės

Šiandien pirmajame skaitinyje girdime apie Samuelio – vieno ryškiausių Senojo Testamento pranašų – pašaukimą. Šventajame tekste rašoma, kad anuomet Viešpaties žodis retai pasigirsdavo – anot naujesnio vertimo, „buvo retas“. Todėl Samuelis nebuvo įgudęs jo klausytis ir jį atpažinti. Netgi Elis – dvasininkas, šventyklos kunigas – ne iškart atpažino, kad berniuką šaukia Viešpats.

Ar galime tvirtinti, kad ir dabar Viešpaties žodis retas? Neseniai šventėme Kalėdas – minėjome įvykį, kai Dievo Žodis tapo Kūnu, kad gyventų tarp mūsų. Taigi negalime sakyti, kad jis toli arba retas. Jis šalia, čia pat, tapo mums ranka paliečiamas. Visgi, pažiūrėjus į Vakarų pasaulį, žmonių reakcijos panašios į Samuelio ir Elio – daugelis Dievo žodžio negirdi arba jo neatpažįsta. Kodėl? Tam gali būti dvi priežastys. Viena – žmonės patys nenori jo klausyti, nekreipia į jį dėmesio. Šita priežastis priklauso nuo kiekvieno žmogaus pasirinkimo. Tačiau yra kita priežastis: Dievo žodis, net tapęs vienu iš mūsų, gali būti retas, nes mes, tie, kurie jį esame pažinę, jo neperduodame, jo neištariame, jo neskelbiame.

Minime 25-ąsias sausio įvykių metines. Daugelis sakom ir jaučiam, kad taip vieningi nebuvome niekad prieš tai ir nebebuvome niekad po to. Tuomet tėvynės vardas – žodis Lietuva – buvo dažnas ir nuoširdus, jis skambėjo beveik iš kiekvieno lūpų, jį nenusibosdavo skanduoti.

Šiais laikais kai kurie žmonės gyvena, tarsi to žodžio nė nebūtų. Jis šiandien irgi retas, o kai tariamas, dažnai tas daroma pašaipiai. Esu nemažai lankęsis įvairiose užsienio šalyse pas mūsų naujuosius emigrantus. Kai kurie iš jų, deja, Lietuvos vardą taria arba su pašaipa, arba su netikėjimu, kiti išvis nenori jo girdėti ir kaip nors save su juo sieti.

Tam irgi gali būti dvi priežastys. Viena – jų pačių apsisprendimas. Jeigu jie nusistatę šio žodžio nesiklausyti ir nenori savęs su juo sieti, niekas negali jų priversti ar įtikinti. Tačiau priežastis gali būti ir kita: tas žodis šiais laikais retas, nes netariamas. Nekalbu apie jo skambėjimą per radiją ar televiziją, oficialiose kalbose ar vadovėliuose – to šiandien sočiai, pakankamai, daug daugiau negu tarybiniais laikais. Tačiau kiek jis tariamas asmeniniuose santykiuose, šeimose, kasdienybėje? Kiek tėvų tariamas vaikams, draugų draugams, kiek sveikiname vieni kitus su valstybės datomis?

Tačiau kaip gi tą žodį tarti? Kai mane seminarijoj mokė giedojimo ir viešo kalbėjimo technikos, sakė, kad reikia kalbėti ne tik balso stygomis. Visas kalbantysis turi tapti garsiakalbiu, jo tariami garsai turi rezonuoti per jo galvą, per kūną. Jei tarsi žodį tik stygomis, jis neskambės. Jei tarsi jį visu savimi, jis sklis. Turbūt tas perkeltine prasme labai tiktų parodant, kaip turi būti tariamas žodis apie Dievą ir žodis apie tėvynę. Net išgirdę žmonės juos ne visada priima, nes jie pasakomi tik lūpomis, tik balso stygomis, bet nerezonuoja, nes netariami gyvenimu, kasdienybe, pasirinkimais. Prieš 25 metus tartas tėvynės vardas buvo ne tik pilnas euforijos ir jausminio pakilimo. Tas žodis buvo ir svarus, nes išgyventas ir krauju paliudytas. Jėzaus ištartas žodis irgi buvo svarus ir veiksmingas, žmonės netgi stebėdavosi, kas tai per mokslas su galia. Jėzaus žodis gydė sergančius, prikeldavo mirusius. Taip buvo, nes Jėzus, kaip pats sakė, buvo viena su Tėvu ir nieko nedarė iš savęs, o tik tai, ką matė darant Tėvą. Jėzus pats buvo Amžinojo Tėvo Žodis.

Broliai seserys, ar Viešpaties žodis bus dažnas, ar retas, priklauso ir nuo mūsų. Ar tėvynės vardas bus retas, ar dažnas, priklauso ir nuo mūsų. Ar šie žodžiai bus svarūs ir patikimi, ar jie rezonuos, ar skambės, priklauso ir nuo mūsų. Negalim būti visiškai atsakingi už tai, kaip kiti Dievo žodį ar Lietuvos vardą priims. Tačiau esam atsakingi, kad jie būtų girdimi ir kad skambėtų svariai. Mokykimės šiuos žodžius tarti ir balso stygomis, ir jausmais, ir gyvenimo pasirinkimais.

Mons. Žydrūnas

 

 

>>> Kunigo budėjimo laikas

Šv. Mišių tvarka / Schedule of the Holy Mass:

II-VI 17:30
VII 10:00 ir 12:00

Bažnyčia atidaryta:

Gegužės - rugsėjo mėn.
VII 8.00 – 19.00
I Uždaryta
II-VI 10.30 – 18.30
Spalio - balandžio mėn.
VII 8.00 – 17.00
I Uždaryta
II-V 16.30 – 18.30
VI 10.30 – 18.30

>>> KONTAKTAI

Zakristijoje galima įsigyti:

  • Vaškinių žvakių
  • Žurnalą "Artuma"