a
b
d
e

Bažnyčia - Kristaus kūnas

Keletas pamąstymų III eilinį sekmadienį apie krikščionių ir mūsų bendruomenės vienybę.


Šiandienos antrasis skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus pirmojo laiško Korintiečiams pateikia mums vieną gražiausių ir svarbiausių palyginimų apie Bažnyčią. Bažnyčia Šv. Rašte ir teologijoje pristatoma įvairiais įvaizdžiais: Dievo tauta, vynmedis, šventovė, Kristaus sužadėtinė. Šiandien girdime apie dar vieną jos įvaizdį – ji yra Kristaus kūnas. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad mes visi – kartu su Kristumi – priklausome tam pačiam kūnui – Bažnyčiai. Kristus yra šio kūno Galva, mes gi – jo nariai.

Nuo pirmadienio meldžiamės už krikščionių vienybę, todėl šis skaitinys ypač tinka šiam laikotarpiui. Krikščionys – Kristaus Kūno nariai – susiskaldę tarpusavyje. Jei kas plėšo kūną į gabalus, kūnui skauda. Taip ir Kristui skauda dėl jį tikinčių ir jo vardu pakrikštytųjų pasidalinimo.

Tačiau pasidalinimų, dėl kurių Kristui skauda, egzistuoja ne tik tarp skirtingų krikščioniškų bažnyčių ar bendruomenių: katalikų, stačiatikių, liuteronų, reformatų ir t.t. Pasidalinimų esti ir šių bendruomenių viduje, pvz. tarp pačių katalikų, tarp parapijiečių. Šį palyginimą apaštalas Paulius rašė Korinto miesto krikščionių bendruomenei, kuri kentėjo nuo tos pačios bėdos – ji nebuvo labai vieninga. Šios bendruomenės problema buvo varžymasis dėl tariamai geresnių vietų ar garbingesnių pareigų. Turbūt jie visi ar daugelis iš jų norėjo būti ar bendruomenės vadovais, ar kalbėtojais, visi norėjo pasižymėti tomis pačiomis dovanomis, tais pačiais sugebėjimais. Todėl Paulius rašo jiems, kad taip kaip kūne ne visi nariai yra galva ar ranka, taip ir bendruomenėje ne visi gali būti apaštalais ar pranašais. Tačiau, kaip pabrėžia apaštalas, jei kas nėra galva, nereiškia, kad jis nereikalingas ar prastesnis kūno narys. Nė vienas iš mūsų negalime kitam pasakyti „man tavęs nereikia“. Taip negalime pasakyti nei tikintiesiems iš kitų konfesijų, nei mūsų parapijų nariams, mėgstantiems kitokius pamaldumus ar kitokias giesmes. Net vargšams taip negalime pasakyti – jie irgi yra Kristaus kūno nariai ir todėl reikalingi Bažnyčiai, ir šiais Gailestingumo metais esame kviečiami ypatingai į juos atsisukti ir pasitikrinti, ar kartais savo tikėjime negyvename taip, tarsi mums vargšų nereikėtų.

Grįžkime dar kartą prie Pauliaus priminimo: nė vienas Kristaus Kūno, t.y. Bažnyčios narys, negali pasakyti kitam „man tavęs nereikia“, negali kito atstumti. Tačiau lygiai taip pat negalime vienas kitam pasakyti ir „tau manęs nereikia“. Manau šis pasakymas šiais laikais kartais yra net didesnė problema, negu kitų atstūmimas. Labai daug katalikų, labai daug tų, kurie yra pakrikštyti Kristaus vardu, sako Bažnyčiai – Kristaus kūnui: tau manęs nereikia. Tu gali apseiti be manęs. Nieko baisaus, jei nedalyvausiu tavo gyvenime. Nieko baisaus, jeigu neateisiu melstis sekmadienį į bendruomenines Mišias – juk Mišios įvyks ir be manęs. Nieko baisaus, jei nedalyvausiu bendruomenės susirinkime, praleisiu Sutvirtinimo susitikimą, katechezę, adoraciją – juk įvyks ir be manęs. Tokie žmonės nesako Bažnyčiai, kad jiems jos nereikia – ne, jiems jos reikia, jie ateina į ją pasikrikštyti, susituokti, ateina prašyti Dievo malonių, kai bėda prispaudžia. Tačiau jie mano, kad jų Bažnyčiai nereikia, kad ji išsivers ir be jų. Ir man regis pirmiausia tokiu būdu šiais laikais pažeidžiama Kristaus kūno vienybė.

Broliai seserys, ačiū kad esate šioje bendruomenėje. Ačiū, kad nemanote, jog Kristaus kūnui jūsų nereikia. Jeigu esame to kūno nariai, kiekvieno iš mūsų buvimas jame yra svarbus. Todėl šiandien, meldžiantis už krikščionių vienybę, siūlyčiau tai vienybei pamėginti įsipareigoti pirmiausia tokiu būdu: pasiryžti patiems jos nepažeisti savo nebuvimu. Turime kiekvienas atrasti savo vietą šiame kūne. Kaip sako apaštalas, ne visi bus apaštalai ir pranašai. Ne visi bus kunigai ar vienuoliai – tačiau labai reiktų, kad kažkas pagalvotų, gal būtent tuo ir yra pakviestas būti. Ne visi bus vargonininkai, tačiau labai reiktų, kad kuo daugiau įsijungtume į giedojimą per Mišias, o kas turite gabumų – ir į chorą. Ne visi bus skaitovai, tarybos nariai. Tačiau prisiminkim – visi čia esam reikalingi: kad būtume, kas melstumės kartu, kad kartu mokytumės mylėti. Ir jeigu kurio nors iš mūsų nėra, kitiems Kristaus kūno nariams skauda. Jeigu kurio nors iš mūsų nėra, ypač skauda šio Kūno pagrindiniam nariui – pačiam Kristui. Geriau stenkimės jį ir vieni kitus kuo dažniau pradžiuginti.

Kun. Žydrūnas

 

>>> Kunigo budėjimo laikas

Šv. Mišių tvarka / Schedule of the Holy Mass:

II-VI 17:30
VII 10:00 ir 12:00

Bažnyčia atidaryta:

Gegužės - rugsėjo mėn.
VII 8.00 – 19.00
I Uždaryta
II-VI 10.30 – 18.30
Spalio - balandžio mėn.
VII 8.00 – 17.00
I Uždaryta
II-V 16.30 – 18.30
VI 10.30 – 18.30

>>> KONTAKTAI

Zakristijoje galima įsigyti:

  • Vaškinių žvakių
  • Žurnalą "Artuma"