a
b
d
e

Piligrimystė į Romą 2018 balandžio 17 - 21 d.

Indrė Daukšaitė
Kun. Žydrūnas Vabuolas

2018 balandžio 17 - 21 dienomis dvidešimt Vilniaus šv. Onos bendruomenės narių leidomės į piligrimystę į Romą. Kas ta piligrimystė?

Piligrimystė – tai kelionė. Ji primena mūsų keleivio statusą šioje žemėje. Esame žemėje „svečiai ir ateiviai“ – sakoma Naujajame Testamente, laiške Žydams. Tačiau ši kelionė turi tikslą. Ji reiškia ir mūsų tikėjimo kelionę, kelionę į Dievo karalystę. Mes ne tik keliaujame per žemę, mes tikimės atvykti – ir ne bet kur, o pas Tą, kuris mus sukūrė ir atpirko. Todėl kiekvienos piligrimystės svarbiausias tikslas – sutikti Kristų, priartėti prie jo.

Keliaujant į Romą, aplankomos svarbiausios katalikų bazilikos ir svarbiausių krikščionybės apaštalų – Petro ir Pauliaus – kapai. Roma taip pat yra ir daugelio kitų kankinių miestas, kuriame galime pajusti jų liudijimą ir būti padrąsinti jų tikėjimo ir ištikimybės. „O laimingoji Roma!“ – sakė šv. popiežius Jonas Paulius II 2000-aisiais metais į pasaulio jaunimo dienas susirinkusiems jaunuoliams – „Laiminga, nes pašventinta apaštalų Petro ir Pauliaus liudijimu ir krauju. Laiminga, nes dar ir šiandien tas liudijimas, kurį tu saugai, yra gyvas ir yra kalba pasauliui“. Romoje palaidota ir nesuskaičiuojama gausybė įvairių amžių šventųjų, ir dažnoje bažnyčioje gali rasti kokio šventojo kapą ar bent relikviją.

Kiekviena piligrimystės vieta turi savo žinią, mums kažką primena, kažko moko. Žvelgdami į apaštalų, kankinių, šventųjų gyvenimus, galim suprasti, kad gyvenimas nėra tik kelias, bet ir kryžkelės. Iš šventųjų galim semtis stiprybės teisingai tose kryžkelėse apsispręsti, nemesti kelio, kuris yra Kristus, dėl kažkokio takelio, rinktis siaurus vartus ir ankštą kelią, kurie veda į išganymą, o ne platų, tačiau pražūtin vedantį.

Piligrimystė yra taip pat ir kelionė vienas pas kitą kaip tikėjimo brolį ir seserį. Keliaujant Romon, kur susirenka būriai piligrimų iš viso pasaulio, galima akivaizdžiai patirti Visuotinę Bažnyčią ir pasijusti jos dalimi. Tačiau tai taip proga ir sustiprinti vietinę Bažnyčią, t.y. savo bendruomenę. Kartais tik keliaudamas pažįsti žmogų, atrandi jo gerąsias puses, labiau susidraugauji, o svarbiausia – daliniesi tikėjimo patirtimi, atrandi kito dovanas ir panaudoji savąsias. Tokiu būdu vis labiau tampame Kristaus Kūnu, kuris „auga ir save patį stato meilėje“ (Ef 4, 16)

Piligriminę kelionę pradėjome papietavę ir įsikūrę mūsų laikinuose namuose – Villa Lituania. Pirmiausia lankėmės Laterano bazilikoje – pagrindinėje Romos katalikų bažnyčioje, vadinamoje pasaulio bažnyčių motina ir galva, bei šalia esančioje Konstantino krikštykloje, kurioje IV a., išpažinę tikėjimą, buvo krikštijami įtikėjusieji. Vienydamiesi su jais, ir mes čia sukalbėjome tikėjimo išpažinimą. Taip pat buvome „Šv. Kryžiaus Jeruzalėje“ bazilikoje, joje yra saugomos šv. Kryžiaus relikvijos. Pasigrožėję ir pasimeldę kiekvienam krikščioniui prasmingose vietose turėjome ekskursiją po popiežiškąją Lietuvių šv. Kazimiero kolegiją. Kolegijos rektorius kun. Audrius Arštikaitis pasakojo, kokia yra šios vietos istorija, kuo ypatingas kiekvienas kambarys ir daiktas jame, kokie žmonės čia lankėsi nuo kolegijos įkūrimo dienos. O mes džiaugėmės galėdami būti ir aukoti Mišias vietoje, kuri per visą okupacijos laikotarpį buvo aktyviai veikiantis lietuvybės židinys.

Antroji piligrimystės diena šventajame mieste buvo kupina įvairių patirčių. Ją pradėjome keliaudami į Vatikaną ir lankydamiesi šv. Petro aikštėje, kurioje turėjome galimybę sudalyvauti bendrojoje popiežiaus Pranciškaus audiencijoje ir klausytis Katalikų Bažnyčios vadovo pamokslo. Taip pat lankėmės Vatikano radijo redakcijoje, ten dirbantys lietuviai Romanas Kazakevičius r Saulius Kubilius supažindino su radijo istorija ir kasdiene redakcine veikla bei patikino, kad Vatikano radijas yra objektyviausias šaltinis, pranešantis svarbiausiusius įvykius, susijusius su popiežiumi, Šventuoju Sostu ir visuotine Bažnyčia. Popiet vykome į šv. Pauliaus baziliką, kuri stovi apaštalo Pauliaus kapo vietoje, bei į Trijų šaltinių bažnyčią, simbolizuojančią šv. Pauliaus mirtį: nukirtus galvą ten, kur ji ritosi, ištryško trys šaltiniai, šioje bažnyčioje aukojome Mišias. Taip pat apsilankėme Trapistų ir Šarlio de Fuko seserų vienuolynuose, o pakeliui namo dar užsukome pasigrožėti seniausiu ir didžiausiu stadionu senovės Romoje – Circo Massimo.

Trečioji piligriminės kelionės diena prasidėjo dar neišaušus, jau prieš 6 val. ryto pajudėjome į šv. Petro baziliką ir ten, lietuvių koplyčioje, aukojome šv. Mišias. Po Mišių lipome ratu besisukančiais ir vis siaurėjančiais laiptais į bazilikos kupolą ir, apžiūrėję Romą iš 137 m. aukščio, visi kartu papusryčiavome. Po pusryčių džiaugėmės saule ir laisvu laiku, per kurį aplankėme vieną iš seniausių Romos bažnyčių Santa Maria in Trastevere, grožėjomės Romos miestu nuo Gianicolo kalvos, buvome Campo dei Fiori aikštėje ir Navona aikštėje, kurios centre stovi garsusis keturių upių fontanas bei prie jo pritvirtintas Domiciano obeliskas.

Paskutiniąją piligrimystės dieną amžinajame mieste vykome į šv. Sebastijono pirmųjų krikščionių kankinių katakombas. Čia aukojome Mišias bei turėjome eskursiją, kurią vedė čia dirbantis lietuvis Donatas Atkočiūnas. Dar prieš apsilankant katakombose užsukome į nedidelę bažnytėlę, kuri pasakoja apie šv. Petro ir Jėzaus susitikimą kelyje, kuomet šv. Petras bėgo iš Romos nuo savo kančios, bet Jėzaus žodžiai „Einu kentėti už tave ant kryžiaus antrą sykį” privertė jį persigalvoti ir sugrįžti. Vėliau lankėmės Didžiojoje Švč. Marijos bazilikoje: legenda byloja, kad popiežiui Liberijui ir Džovaniui Patricijui sapne pasirodė Mergelė Marija, kuri įpareigojo pastatyti tokią bažnyčią Eskvilino kalvoje, kurią ji jiems nurodė iškritusiu sniegu rugpjūčio 5 d. Dar trumpai apsilankėme Piazza di Spagna aikštėje, pagrindinėje Romos gatvėje Via del Corso, įpūdingo grožio Sant'Ignazio bažnyčioje ir Il Gesu bažnyčioje, kurioje yra palaidotas LDK didikas, kardinolas Jurgis Radvila. Taip pat pamatėme ir garsųjį Trevi fontaną bei grožėjomės senovės Romos Forumu nuo Kapitolijaus kalvos.

Visas šventas vietas lankėme su malda, klausėmės Dievo žodžio, apmąstėme ap. Petro ir Pauliaus tikėjimo kelionę, o keliaudami į katakombas – krikščioniškos kankinystės prasmę. Kasdien švęsdavome šv. Mišias. Į kelionę kiekvienas atsivežėme savo intencijų, prašymų ir klausimų Dievui, o taip pat meldėmės ir bendruomenės narių intencijomis, kurias jie surašė mums ant lapelių su prašymu pasimelsti už jų reikalus šventajame mieste. Visų mūsų bendra intencija šios kelionės metu buvo už mūsų bendruomenę, kad ji gyvuotų Viešpatyje ir būtų vaisinga pašaukimais. Paskutinį kelionės vakarą dalijomės, kuo mus Dievas prakalbino ir ką svarbaus supratome. Štai keletas piligrimystės dalyvių pasidalinimų:

„63 – tiek kilometrų nuėjau per 4 dienas, bevaikščiodama po Romos gatveles ir lankydamasi įvairiose bažnyčioje, bazilikose, vienuolynuose, kurie turi istorinę ir dvasinę reikšmę kiekvienam tikinčiajam. Ir ėjau ne viena, bet su bendražygiais – piligrimais. Pamačiau daug be galo gražių šventovių, kurias kūrė pasaulyje pripažinti menininkai, tačiau niekas kitas taip mano širdies nepalietė kaip visiškoje tamsoje esantis ir tik menkai apšviestas altorius, kuriame kabėjo kryžius su nukryžiuotu Kristumi. Klūpant prie jo atėjo suvokimas, jog „Viešpats yra mano ganytojas, man nieko netrūksta“ (Ps 23, 1).“ – Indrė Daukšaitė

„Prisimenant kelionę, norom nenorom vis grįžtu į paskutinę kelionės dieną, kai ėjome į šv. Sebastijano katakombas. Pradžioje bažnytėlė, kur yra kelio fragmentas, kuriame, bėgantis nuo kančios Petras sutiko Jėzų. „Kur eini, Viešpatie?“, – paklausė šv. Petras. – „Kentėti už tave ant kryžiaus antrą sykį“, – atsiliepė Jėzus. Ant to kelio likusių Jėzas pėdų antspaudas ir pasukęs atgal šv. Petras yra gera užuomina ko Dievas tikisi ir iš manęs – iškentėti savo kančias iki galo. Ir Jėzus pasirengęs tai padaryti kartu. Vėliau Mišių metu katakombose skaitinyje iš šv. Rašto išgirdau ankstesnių minčių patvirtinimą: „O visų malonių Dievas, pašaukęs jus į savo amžinąją garbę Kristuje, pats jus, trumpai pakentėjusius, ištobulins, sutvirtins, pastiprins, pastatys ant tvirto pagrindo."(1Pt 4,10). Kelionėje nuolat lydėjusi malda, kasdienės Mišios, bendražygių geras nusiteikimas ir kun. Žydrūno vedimas po Romą ir link Dievo mane užpildė sklidinai.“ – Aidas Urbonavičius

„Man tai buvo tikra piligriminė kelionė. Viešpats pagaudavo ankstyvųjų krikščionių įmagnetintose vietose, bet ne mažiau ir per bendruomenės žmones, kurie tai paduodavo ranką, tai pasiūlydavo vandens su medumi, tai išalkusiai – saldųjį batonėlį. Aiškiausią Šv. Dvasios alsavimą patyriau Trijų Šaltinių vietoje: Trapistų bažnyčioje ir Mažųjų Jėzaus seserų medinėje bažnytėlėje, dar Marijos Snieginės bazilikoje. Man asmeniškai tai buvo savotiškas kvietimas „gulti į kapą“ su Viešpačiu ir apmirti. Taip pat tuščioje, niūroje kaip Jo kapas trapistų bažnyčioje suvokiau skirtumą tarp iliuzijų ir vilties: Kristaus karys turi be gailesčio atsisakyti visų pasaulio iliuzijų, kad išlaikytų viltį Dieve. Tai negailestingas, bet neišvengiamas kelias, kuris mane traukia ir gąsdina. Žinios rūstybę sušildė ir sušvelnino žmonių artumas, bendrystė ir juokas, beveik nuolat skambėjęs tarp mūsų. Viešpaties reiklumas ir bičiuliškas juokas man persipynė toje kelionėje į neapsakomai gyvą, pulsuojančią giją, kurią iki šiol juntu širdyje kaip su meile įteikto slapto ordino „juostelę“. – Laura Sintija Černiauskaitė

„Labai džiaugiuosi kelione į Roma, keliauti su bendruomene yra tarsi keliauti su didele šeima. Man ypač patiko, kad Romoje galėjome kasdien švesti šv. Mišias, taip pat patiko adoracija šv. Petro bazilikoje, popiežiaus bendroji audiencija bei laisvas laikas kartu vaikštant po Romos miestą. Didžiausi piligriminės kelionės vaisiai yra tai, kad joje galėjau atrasti ir pamatyti savyje kažką kitaip, tai man buvo džiaugsmo atradimas. Ačiū visiems keliavusiems kartu ir padėjusiems tai atrasti“. – Vida Stepaitytė

 

Šv. Petro aikštėje

Daugiau nuotraukų iš kelionės rasite Nuotraukų galerijoje

>>> Kunigo budėjimo laikas

Šv. Mišių laikas:

II-VI 17:30
VII 9:00 ir 11:00

Bažnyčia atidaryta:

Gegužės - rugsėjo mėn.
VII 8.00 – 19.00
I Uždaryta
II-VI 10.30 – 18.30
Spalio - balandžio mėn.
VII 8.00 – 17.00
I Uždaryta
II-V 16.30 – 18.30
VI 10.30 – 18.30

>>> KONTAKTAI

Zakristijoje galima įsigyti:

  • Vaškinių žvakių
  • Žurnalą "Artuma"