a
b
d
e

Kalėdų savaitės Šv. Mišių tvarka

Lietuvos vyskupų laiškas, skirtas prasidedantiems Šeimos metams

2013 m. gruodžio 1 d., pirmasis Advento sekmadienis

ŠEIMA – TIKĖJIMO VARTAI

Brangieji, pradėdami naujus liturginius metus esame vėl kviečiami leistis į tikėjimo kelionę. Kas yra tikėjimas? Tai – kiekvieno iš mūsų atsakas į Dievo troškimą susitikti su žmogumi. Tikėjimo metais popiežius Pranciškus mus ragino naujai atrasti tikėjimo spindesį savo gyvenime. Tikėjimo metų dóvana tapo enciklika Lumen Fidei, priminusi mums tikėjimo reikšmę ir jo brendimo sąlygas. Joje popiežius ypač pabrėžė, kad „pirmutinė aplinka, kurioje tikėjimas apšviečia žmonių miestą, yra šeima.“ (LF 52)

Mes, Lietuvos vyskupai, šios popiežiaus Pranciškaus įžvalgos padrąsinti ir norėdami stiprinti šeimos bei gyvybės kultūrą Lietuvoje, paskelbėme šiuos naujus liturginius metus Šeimos metais.  Esame drauge su popiežiumi įsitikinę, kad „šeima yra tikėjimo vartai“ – natūrali ir tuo pat metu ypatinga aplinka, kurioje žmogui dovanojamas tikėjimas ir kurioje jis bręsta. Dievas yra vyro ir moters santuokinio ryšio autorius. Jo dėka šis ryšys pagrindžiamas ir palaikomas.  Popiežius Pranciškus sako, kad tvari vyro ir moters santuoka „gimsta iš jų meilės, kuri yra Dievo meilės ženklas bei artumas, iš pripažinimo bei priėmimo lytinio skirtingumo gėrio, leidžiančio sutuoktiniams susijungti į vieną kūną (plg. Pr 2, 24) ir duoti pradžią naujai gyvybei, kuri yra Kūrėjo gerumo, išminties ir meilės plano apraiška“ (LF 52). Tik tikėjimo apšviestas žmogus gali suvokti visą šio slėpinio grožį ir turtingumą.  Tikėjimas suteikia santuokiniam meilės ryšiui neapsakomos Dievo meilės patirtį, o vaikų atėjimas į šį pasaulį – bendrystės ir bendradarbiavimo su Kūrėju džiaugsmą. Tikėjimo šviesoje santuoka ir vaikų priėmimas išvystami kaip gyvenimas, pranokstantis paprastą vyro ir moters susitarimą gyventi kartu susidėjus ar vaikų pradėjimą tik kaip biologinį vyksmą. Tikėjimas suteikia visiškai naują prasmę santuokinio gyvenimo patirčiai. Todėl, anot popiežiaus Pranciškaus, „pažadėti meilę visam laikui įmanoma tik atradus už kitus planus didesnį planą, kuris mus remtų ir leistų mylimam asmeniui dovanoti visą ateitį. Tikėjimas tada padeda suvokti vaikų pradėjimo visą gelmę ir turtingumą, nes leidžia jame atpažinti Kūrėjo meilę, dovanojančią ir patikinčią mums naujo žmogaus slėpinį“ (LF 52). Tik taip suprasta santuoka sutuoktiniams ir jų vaikams tampa tikėjimo vartais į gilesnį Dievo bei šeimos misijos pasaulyje pažinimą.

Šeima yra tikėjimo židinio kurstytoja. Štai kodėl ją drąsiai galime vadinti tikėjimo vartais, per kuriuos į susitikimą su Dievu žengia sutuoktiniai ir jų vaikai. Tėvas,  motina ar vaiko globėjai yra pirmaisiais asmenimis, perduodančiais vaikučiui tikėjimo slėpinį. Todėl šeima dar vadinama „namų Bažnyčia,“ nes, pasak popiežiaus Pauliaus VI, „šeimą, kaip ir Bažnyčią, reikia laikyti vieta, kurioje skelbiama Evangelija ir iš kurios ji sklinda.“ (Evangelii Nuntiandi, 71). Šeima yra tikėjimo lopšys naujajai kartai, todėl tiek, kiek ji priima tikėjimą ir Evangeliją, tiek ji tampa ir „evangelizuojančia bendruomene“ (Familiaris Consortio, 52). Jai tenka ypatingas uždavinys perduoti tikėjimą ne tik savo aplinkoje, bet ir visuomenėje, nes, pasak popiežiaus Pranciškaus, „krikščioniškosios šeimos yra šeimos misionierės“ (Popiežiaus Pranciškaus pamokslas per šv. Mišias Šv. Petro aikštėje 2013 m. spalio 27 d.).

Rūpestis šeima visad buvo Bažnyčios dėmesio centre. Nors kai kurios problemos ne naujos, tačiau iššūkių šeimai šiandien taip padaugėjo, jog atėjo metas ginti negimusią gyvybę, šeimą, pagarbą moteriai ir vaikų teises. Pastaruoju metu besikartojantys raginimai peržiūrėti santuokos ir šeimos sąvokų turinį, arba nustatyti, kada prasideda ir baigiasi žmogaus gyvybė, yra ne kas kita, kaip pavojingas socialinis eksperimentas. Sulyginti vyro ir moters santuoka pagrįstą šeimą su įvairiais kartu gyvenančių asmenų dariniais reikštų pačios santuokos institucijos panaikinimą. Šeimos sandara kyla iš pačios žmogaus prigimties; teisė į šeimą – prigimtinė žmogaus teisė.  Valstybinės valdžios galia turi būti ir toliau saistoma ir ribojama žmogaus prigimtinių teisių viršenybės. Šeimos prigimtis nepakliūva į žmonių sukurtos teisės reguliuojamą sferą. Atvirkščiai, Valstybės valdžia turi tapti šios pagrindinės visuomenės ląstelės saugotoja. Vyro ir moters santuokos institucija rodo didelį žmonijos kultūros išsivystymą jos civilizacijos kelyje. Pagarba ir meilė šeimoje formuoja civilizuotos visuomenės stuburkaulį.

Šiais Šeimos metais ypatingai raginame krikščioniškas šeimas ir visus geros valios žmones pagal savo galimybes ginti šeimos ir gimusių bei negimusių vaikų teises. Ginkime šeimą, nes ji yra žmogaus gerovės, tikėjimo ir jo brandos lopšys.  Šv. Pauliaus paraginimas „pabusti iš miego“ šiandien gali būti konkrečiai įgyvendinamas drąsiai ginant ir puoselėjant krikščioniškos šeimos kultūrą. Tebūna mūsų veidas giedras, rūpinantis šeimos vertybe: Viešpats rūpinasi, kad savyje turėtume Jo džiaugsmo pilnatvę (plg. Jn 17, 13b)!

Šventoji Mergele Marija, Šeimos Karaliene, melski už mus!

Lietuvos vyskupai

Visų Šventųjų šventės, Vėlinių ir Vėlinių oktavos pamaldų tvarka Šv. Onos bažnyčioje

Lapkričio  1 d. (penktadienis) – VISI ŠVENTIEJI (PRIVALOMA ŠVENTĖ)

11.00 val.   Šv. Mišios
18.00 val.   Gedulinės Vėlinių Šv. Mišios

Lapkričio  2 d. (šeštadienis) – MIRUSIŲJŲ MINĖJIMO DIENA – VĖLINĖS

11.00 val.   Gedulinės Vėlinių Šv. Mišios
18.00 val.   Gedulinės Vėlinių  Šv. Mišios

Už mirusiuosius meldžiamasi visą Vėlinių oktavą:

Lapkričio 3 d. (sekmadienis)

Lapkričio 4 d. (pirmadienis)
Lapkričio 5 d. (antradienis)
Lapkričio 6 d. (trečiadienis)
Lapkričio 7 d. (ketvirtadienis)
Lapkričio 8 d. (penktadienis)
09.00 val. Gedulinės Vėlinių Šv. Mišios
11.00 val. Gedulinės Vėlinių Šv. Mišios
18.00 val. Gedulinės Vėlinių Šv. Mišios
18.00 val. Gedulinės Vėlinių Šv. Mišios
18.00 val. Gedulinės Vėlinių Šv. Mišios
18.00 val. Gedulinės Vėlinių Šv. Mišios
18.00 val. Gedulinės Vėlinių Šv. Mišios

Zvakes

Rožinis

Spalio mėnuo yra skirtas Marijos, Rožinio Karalienės, garbei. Tą mėnesį bažnyčiose ir šeimose kalbamas Rožinis.

Žodis Rožinis kilęs iš lotynų kalbos žodžio rosarium, kuris reiškia „rožių darželis“, „rožynas“. Ši malda - tai gaivinantis vasaros lietus, kuris erškėčius ir usnis daiginančią žemę paverčia žydinčiu sodu. Tai kelionė Šventojo Rašto puslapiais, primenančiais svarbiausius Dievo Motinos Marijos ir Dievo Sūnaus Jėzaus gyvenimo momentus, priverčiančius susimąstyti ir dar kartą pažvelgti į save, perkainoti savo gyvenimą, padėkoti už tą begalinę Dievo meilę žmogui.

Trumpą šios maldos Marijai kilmės istoriją galima rasti adresu: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2007-10-07-rozinio-dievo-motina/7659

Rozinis

 

Rožinio malda šv. Onos bažnyčioje bus kalbama visą spalio mėnesį antradieniais-šeštadieniais 17.30 val. (prieš šv. Mišias)

 

 

Šv. Onos atlaidai

Birželinės pamaldos

Birželinės pamaldos Birželio mėnuo skiriamas Švč. Jėzaus Širdies garbinimui. Šį mėnesį, trečiąjį penktadienį po Sekminių, minima Švč. Jėzaus Širdies šventė, taip pat kasdien laikomos šiam tikslui skirtos, taip vadinamos birželinės pamaldos.

Pamaldumas Švenčiausiajai Širdžiai – ypatinga pamaldumo Jėzui forma. Švenčiausiosios Širdies pamaldumas – tai pamaldumas garbingajai Jėzaus Kristaus Širdžiai, kuri atspindi ir primena Jėzaus meilę mums, Jo jautrumą ir gerumą. Galime sakyti ir taip – tai pamaldumas Jėzaus Kristaus Meilei, apie kurią primena ir kurią atspindi Jo Širdis. Širdis vaizduojama sužeista, o matoma žaizda primena mums apie nematomą Jo meilės žaizdą.

Pirmieji aiškūs pamaldumo Švč. Jėzaus Širdžiai ženklai aptinkami XI ir XII a. Manoma, kad pamaldumas gimė benediktinų ar cistersų vienuolynų atmosferoje, šv. Anzelmo ir šv. Bernardino idėjų pasaulyje. Toks pamaldumas buvo gerai žinomas šv. Gertrūdai ir šv. Matildai. XIII-XVI a. pamaldumas Švč. Jėzaus Širdžiai buvo praktikuojamas, bet neplėtojamas. Šio pamaldumo praktikavimo pavyzdžių aptinkama įvairių kongregacijų: pranciškonų, dominikonų, kartūzų bei kitų šventųjų gyvenimų aprašymuose. Bet tai buvo tik individualus mistinio pobūdžio pamaldumas. XVI a. įvyko esminis pokytis – pamaldumas perėjo iš mistinės sferos į krikščionišką asketizmą. XVII-XVIII a. pamaldumas išpopuliarėjo Prancūzijoje. 1856 m., Prancūzijos vyskupams atkakliai prašant, Popiežius Pijus IX paskelbė Švč. Jėzaus Širdies dieną visuotine Bažnyčios švente. 1899 m. birželio 11 d. popiežiaus Leono XIII įsaku pagal jo pateiktą formulę visa žmonija buvo iškilmingai paaukota Švenčiausiajai Jėzaus Širdžiai.

Šv. Onos bažnyčioje pamaldos Švč. Jėzaus Širdies garbei (birželinės) vyks visą birželio mėnesį: antradieniais-šeštadieniais po 18.00 val. šv. Mišių.

Tekstai:
Švč. Jėzaus Širdies litanija
Žmonijos paaukojimo Švč. Jėzaus Širdžiai aktas
Giesmė

Džiugios Priskėlimo šventės!


Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, – nors ir numirtų, bus gyvas.
(Jn 11,25)


Miela sese/broli, užsukęs į šią svetainę,

Te Viešpats, mus, švenčiančius Velykas
atnaujina savo Dvasia, te Prisikėlęs Jėzus
nušviečia mūsų Gyvenimus nauja Šviesa,
teįlieja į mūsų širdis
Dievišką Ramybę, Džiaugsmą ir Malonės gausą.

Ateikime prie Prisikėlusiojo Jėzaus,
patirkime Jo gelbstintį, gydantį Artumą.


Vilniaus Šv. Onos bažnyčios bendruomenė

2013 m. šv. Velykos

Pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį visuotinė Katalikų Bažnyčia švenčia Motinos dieną

Birželinės pamaldos Nuo žemės delno kyla žalias daigas,
Viršum galvos padangių žydruma.
Aš bėgau prie Tavęs, kaip mažas vaikas,
Tave ir saulę šaukdamas „Mama”.
Tu man sakai, tu man kartoji, Mama:
Yra keliai, keleliai ir takai,
Kuriais į širdį, kaip į bendrą namą,
Ateina žmonės – dideli vaikai.

Gegužės 5 d. (sekmadienį) Motinos diena. Šv. Onos bažnyčioje už gyvas ir mirusias Motinas melsimės 9.00 ir 11.00 val. šv. Mišiose

Didžiosios savaitės ir Velykų pamaldų tvarka Šv. Onos bažnyčioje

Kovo 24 d. – VERBŲ SEKMADIENIS – šv. Mišios 9.00 val. ir 11.00 val.

Kovo 25 d. (pirmadienis): šv. Mišios 18.00 val. 

Kovo 26 d. (antradienis): šv. Mišios 18.00 val. 

Kovo 27 d. (trečiadienis): Susitaikinimo pamaldos 18.00 val.

Kovo 28  d. – DIDYSIS KETVIRTADIENIS – EUCHARISTIJOS ĮSTEIGIMO DIENA:
18.00 val. Paskutinės vakarienės šv. Mišios

Kovo 29 d. – DIDYSIS PENKTADIENIS – KRISTAUS KANČIOS ATMINIMO DIENA:
17.00 val. Kryžiaus kelias
18.00 val. Kryžiaus pagerbimo pamaldos

Kovo 30 d. – DIDYSIS ŠEŠTADIENIS – VELYKNAKČIO šv. Mišios 20.00 val.
(valgiai  šventinami pasibaigus šv. Mišioms)

Kovo 31 d. – KRISTAUS PRISIKĖLIMAS – VELYKOS:
7.30 val. Švč. Sakramento adoracija
9.00 val. iškilmingos šv. Mišios 
(kitų šv. Mišių šią dieną nebus)

Balandžio 1 d. – II VELYKŲ DIENA:  šv. Mišios  11.00 val.

Gegužinės pamaldos

Gegužinės pamaldosGegužės mėnuo turtingas ne tik garsiais vardadieniais, obelų žydėjimu, jis turtingas taip pat ir dvasiniu požiūriu. Gegužės mėnuo yra skirtas mūsų dangiškajai motinai – švč. Mergelei Marijai. Tai metas kai visą mėnesį pačios gražiausios giesmės giedamos Jos garbei. Giesmėse, skirtose Dievo Motinai, atsispindi meilė, gailestingumas, gyvas tikėjimas ir gamtos grožis. Jos padeda žmogui pakilti nuo žemiškų vargų, sustiprėti dvasiškai ir fiziškai. Būti tikrais Dievo vaikais.
Gegužės mėnesį bažnyčiose vyksta pamaldos, skirtos Švč. Mergelės Marijos garbei. Šios pamaldos yra labai sena religinė praktika. Jau XII amžiuje užtinkami aiškūs gegužinių pamaldų pėdsakai Ispanijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje. XVIII amžiuje Italijoje atsiranda gegužinės pamaldos, panašios į dabartines mūsiškes. Pradžią joms davė šv. Pilypas Nėris. To amžiaus pabaigoje jos jau gyvavo Prancūzijoje, Ispanijoje, o kiek vėliau – Belgijoje ir Šveicarijoje. Apie 1840 metus įsigalėjo Vokietijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje. Ypač greitai ėmė plisti, kai popiežius Pijus VII skyrė atlaidus visiems, kurie maldingai gieda ar bent kalba švč. Mergelės Marijos litaniją, maldą „Atsimink“ ir giesmę „Sveika, Marija“. Tad ir mūsų bendruomenė, kaip ir viso pasaulio katalikai, šį mėnesį ypatingai skiria dėmesį Dangiškajai Motinai – Marijai, jungdamasi į Gegužines pamaldas.

Šv. Onos bažnyčioje gegužinės pamaldos vyks visą gegužės mėnesį antradieniais-šeštadieniais po 18.00 val. šv. Mišių.

Kunigas budi zakristijoje:

II-VI 16:30 – 17:10
ir 18:10 – 18:30
VII prieš ir po šv. Mišių

Pamaldos vyksta:

II-VI 17:30
VII 9:00 ir 11:00

Bažnyčia atidaryta:

Gegužės - rugsėjo mėn.
VII 8.00 – 17.00
I Uždaryta
II-VI 10.30 – 18.30
Spalio - balandžio mėn.
VII 8.00 – 17.00
I Uždaryta
II-V 16.30 – 18.30
VI 10.30 – 18.30

>>> KONTAKTAI

Zakristijoje galima įsigyti:

  • Vaškinių žvakių
  • Žurnalą "Artuma"