a
b
d
e

Visų Šventųjų šventės, Vėlinių ir Vėlinių oktavos pamaldų tvarka Šv. Onos bažnyčioje

Lapkričio  1 d. (penktadienis) – VISI ŠVENTIEJI (PRIVALOMA ŠVENTĖ)

11.00 val.   Šv. Mišios
18.00 val.   Gedulinės Vėlinių Šv. Mišios

Lapkričio  2 d. (šeštadienis) – MIRUSIŲJŲ MINĖJIMO DIENA – VĖLINĖS

11.00 val.   Gedulinės Vėlinių Šv. Mišios
18.00 val.   Gedulinės Vėlinių  Šv. Mišios

Už mirusiuosius meldžiamasi visą Vėlinių oktavą:

Lapkričio 3 d. (sekmadienis)

Lapkričio 4 d. (pirmadienis)
Lapkričio 5 d. (antradienis)
Lapkričio 6 d. (trečiadienis)
Lapkričio 7 d. (ketvirtadienis)
Lapkričio 8 d. (penktadienis)
09.00 val. Gedulinės Vėlinių Šv. Mišios
11.00 val. Gedulinės Vėlinių Šv. Mišios
18.00 val. Gedulinės Vėlinių Šv. Mišios
18.00 val. Gedulinės Vėlinių Šv. Mišios
18.00 val. Gedulinės Vėlinių Šv. Mišios
18.00 val. Gedulinės Vėlinių Šv. Mišios
18.00 val. Gedulinės Vėlinių Šv. Mišios

Zvakes

Rožinis

Spalio mėnuo yra skirtas Marijos, Rožinio Karalienės, garbei. Tą mėnesį bažnyčiose ir šeimose kalbamas Rožinis.

Žodis Rožinis kilęs iš lotynų kalbos žodžio rosarium, kuris reiškia „rožių darželis“, „rožynas“. Ši malda - tai gaivinantis vasaros lietus, kuris erškėčius ir usnis daiginančią žemę paverčia žydinčiu sodu. Tai kelionė Šventojo Rašto puslapiais, primenančiais svarbiausius Dievo Motinos Marijos ir Dievo Sūnaus Jėzaus gyvenimo momentus, priverčiančius susimąstyti ir dar kartą pažvelgti į save, perkainoti savo gyvenimą, padėkoti už tą begalinę Dievo meilę žmogui.

Trumpą šios maldos Marijai kilmės istoriją galima rasti adresu: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2007-10-07-rozinio-dievo-motina/7659

Rozinis

 

Rožinio malda šv. Onos bažnyčioje bus kalbama visą spalio mėnesį antradieniais-šeštadieniais 17.30 val. (prieš šv. Mišias)

 

 

Šv. Onos atlaidai

Birželinės pamaldos

Birželinės pamaldos Birželio mėnuo skiriamas Švč. Jėzaus Širdies garbinimui. Šį mėnesį, trečiąjį penktadienį po Sekminių, minima Švč. Jėzaus Širdies šventė, taip pat kasdien laikomos šiam tikslui skirtos, taip vadinamos birželinės pamaldos.

Pamaldumas Švenčiausiajai Širdžiai – ypatinga pamaldumo Jėzui forma. Švenčiausiosios Širdies pamaldumas – tai pamaldumas garbingajai Jėzaus Kristaus Širdžiai, kuri atspindi ir primena Jėzaus meilę mums, Jo jautrumą ir gerumą. Galime sakyti ir taip – tai pamaldumas Jėzaus Kristaus Meilei, apie kurią primena ir kurią atspindi Jo Širdis. Širdis vaizduojama sužeista, o matoma žaizda primena mums apie nematomą Jo meilės žaizdą.

Pirmieji aiškūs pamaldumo Švč. Jėzaus Širdžiai ženklai aptinkami XI ir XII a. Manoma, kad pamaldumas gimė benediktinų ar cistersų vienuolynų atmosferoje, šv. Anzelmo ir šv. Bernardino idėjų pasaulyje. Toks pamaldumas buvo gerai žinomas šv. Gertrūdai ir šv. Matildai. XIII-XVI a. pamaldumas Švč. Jėzaus Širdžiai buvo praktikuojamas, bet neplėtojamas. Šio pamaldumo praktikavimo pavyzdžių aptinkama įvairių kongregacijų: pranciškonų, dominikonų, kartūzų bei kitų šventųjų gyvenimų aprašymuose. Bet tai buvo tik individualus mistinio pobūdžio pamaldumas. XVI a. įvyko esminis pokytis – pamaldumas perėjo iš mistinės sferos į krikščionišką asketizmą. XVII-XVIII a. pamaldumas išpopuliarėjo Prancūzijoje. 1856 m., Prancūzijos vyskupams atkakliai prašant, Popiežius Pijus IX paskelbė Švč. Jėzaus Širdies dieną visuotine Bažnyčios švente. 1899 m. birželio 11 d. popiežiaus Leono XIII įsaku pagal jo pateiktą formulę visa žmonija buvo iškilmingai paaukota Švenčiausiajai Jėzaus Širdžiai.

Šv. Onos bažnyčioje pamaldos Švč. Jėzaus Širdies garbei (birželinės) vyks visą birželio mėnesį: antradieniais-šeštadieniais po 18.00 val. šv. Mišių.

Tekstai:
Švč. Jėzaus Širdies litanija
Žmonijos paaukojimo Švč. Jėzaus Širdžiai aktas
Giesmė

Pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį visuotinė Katalikų Bažnyčia švenčia Motinos dieną

Birželinės pamaldos Nuo žemės delno kyla žalias daigas,
Viršum galvos padangių žydruma.
Aš bėgau prie Tavęs, kaip mažas vaikas,
Tave ir saulę šaukdamas „Mama”.
Tu man sakai, tu man kartoji, Mama:
Yra keliai, keleliai ir takai,
Kuriais į širdį, kaip į bendrą namą,
Ateina žmonės – dideli vaikai.

Gegužės 5 d. (sekmadienį) Motinos diena. Šv. Onos bažnyčioje už gyvas ir mirusias Motinas melsimės 9.00 ir 11.00 val. šv. Mišiose

Gegužinės pamaldos

Gegužinės pamaldosGegužės mėnuo turtingas ne tik garsiais vardadieniais, obelų žydėjimu, jis turtingas taip pat ir dvasiniu požiūriu. Gegužės mėnuo yra skirtas mūsų dangiškajai motinai – švč. Mergelei Marijai. Tai metas kai visą mėnesį pačios gražiausios giesmės giedamos Jos garbei. Giesmėse, skirtose Dievo Motinai, atsispindi meilė, gailestingumas, gyvas tikėjimas ir gamtos grožis. Jos padeda žmogui pakilti nuo žemiškų vargų, sustiprėti dvasiškai ir fiziškai. Būti tikrais Dievo vaikais.
Gegužės mėnesį bažnyčiose vyksta pamaldos, skirtos Švč. Mergelės Marijos garbei. Šios pamaldos yra labai sena religinė praktika. Jau XII amžiuje užtinkami aiškūs gegužinių pamaldų pėdsakai Ispanijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje. XVIII amžiuje Italijoje atsiranda gegužinės pamaldos, panašios į dabartines mūsiškes. Pradžią joms davė šv. Pilypas Nėris. To amžiaus pabaigoje jos jau gyvavo Prancūzijoje, Ispanijoje, o kiek vėliau – Belgijoje ir Šveicarijoje. Apie 1840 metus įsigalėjo Vokietijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje. Ypač greitai ėmė plisti, kai popiežius Pijus VII skyrė atlaidus visiems, kurie maldingai gieda ar bent kalba švč. Mergelės Marijos litaniją, maldą „Atsimink“ ir giesmę „Sveika, Marija“. Tad ir mūsų bendruomenė, kaip ir viso pasaulio katalikai, šį mėnesį ypatingai skiria dėmesį Dangiškajai Motinai – Marijai, jungdamasi į Gegužines pamaldas.

Šv. Onos bažnyčioje gegužinės pamaldos vyks visą gegužės mėnesį antradieniais-šeštadieniais po 18.00 val. šv. Mišių.

Verbų sekmadienis

Šešioms dienoms belikus iki Velykų, Viešpats Jėzus atėjo į Jeruzalės miestą, kur jį pasitiko vaikučiai. Rankose jie laikė palmių šakeles ir skardžiai šaukė: – „Osana aukštybėse! Garbė tau, kad ateini, didžiai gailestingas!“ –
Atsiverkite, didieji vartai, atsidarykite, nedylančios durys, kad įeitų garbės Karalius! „Kas yra tas garbės Karalius?“ – „Galybių Viešpats; jis yra garbės Karalius!“ – „Osana aukštybėse! Garbė tau, kad ateini, didžiai gailestingas!“ (Ps 23, 9 10)

Sekmadienį prieš šv. Velykas (šiais metais – tai kovo  24-oji)  Katalikų  bažnyčia  mini  Verbų  (palmių)  arba Viešpaties kančios sekmadienį

Tai iškilmingo Kristaus įžengimo į Jeruzalę, kada "gausiai susirinkusi į šventes minia sužinojo, kad Jėzus ateinąs į Jeruzalę, paminėjimas. Žmonės pasiėmė palmių šakas ir išėjo jo pasitikti, garsiai šaukdami: "Osana! Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu - Izraelio karaliui!" (Jn 12, 12). Šiam įvykiui prisiminti per Verbas šventinamos palmių, alyvmedžių ar kitų medžių šakelės, vadinamos verbomis.

Vakarų Bažnyčioje verbų šventinimas žinomas jau nuo popiežiaus Gelazijaus (492-496) laikų. Nuo VIII a. jos buvo šventinamos per šv. Mišias, o paskui dalijamos žmonėms. Pažymėtinos verbos Romos Šv. Petro bazilikoje. Popiežiaus Siksto V suteikta privilegija verbas šiai bazilikai paruošia ir pristato viena giminė (Bresca di S. Remo). Jos gaminamos iš sausų palmių šakų, sudarant įvairias figūras ir ornamentus. Tokių verbų kasmet padaroma 600 (300 bazilikai ir 300 kitų bažnyčių kapituloms bei vienuolynams). Popiežiui pagaminti ir padovanoti verbą turi vienuolės kamaldulės (privilegija suteikta 1829 m. popiežiaus Leono XII). Ši verba labiau panaši į medelį su visokiais papuošalais ir paveikslais. Tą verbą popiežius paprastai padovanoja kokiam nors žymesniam asmeniui (ją iš popiežiaus Pijaus XI 1926 m. gavo arkivyskupas P. Karevičius). Lietuvoje verboms paprastai naudojama kadugių ar sprogstančių gluosnių šakos.

Verbų, arba Kristaus kančios, sekmadienis įveda mus į Didžiąją savaitę. Šią dieną bažnyčios liturgija kupina daugybės simbolių: rankose žaliuoja verbos, vyksta iškilminga procesija, mininti Jėzaus įžengimą į Jeruzalę, skaitomas Kristaus kančios aprašymas.

Kristau, tu - garbės Karalius, tu - Aukščiausiojo Sūnus!
Tau - verbų šakelės žalios, tau - Osana, Dieve mūs!

Išrinktos tautos Karalius, atžala tu jos kilni,
vykdyt dieviškosios valios Viešpaties vardu eini. -

Visata "Garbė Tau!" šaukia. Prie gyventojų dangaus
jungia garbinimo auką ir mari širdis žmogaus. -

"Tebūnie garbė!" - giedojo Tau Jeruzalėj tada,
šakeles po kojom klojo...Mes sutinkam su malda. -

Pagerbė Tave prieš mirtį išrinktos tautos vaikai.
Kad teikeisi mus atpirkti, Tau dėkojame karštai. -

Tau patiko širdys tyros. Neatmesk ir mūs giesmės!
Tau garbė, šlovė ir gyrius amžinai tegul skambės! -


Verbų sekmadienį šv. Mišios šv. Onos bažnyčioje įprasta sekmadienio tvarka:
9.00 val. ir 11.00 val.

Džiugios Priskėlimo šventės!


Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, – nors ir numirtų, bus gyvas.
(Jn 11,25)


Miela sese/broli, užsukęs į šią svetainę,

Te Viešpats, mus, švenčiančius Velykas
atnaujina savo Dvasia, te Prisikėlęs Jėzus
nušviečia mūsų Gyvenimus nauja Šviesa,
teįlieja į mūsų širdis
Dievišką Ramybę, Džiaugsmą ir Malonės gausą.

Ateikime prie Prisikėlusiojo Jėzaus,
patirkime Jo gelbstintį, gydantį Artumą.


Vilniaus Šv. Onos bažnyčios bendruomenė

2013 m. šv. Velykos

,,Atsiverskite ir tikėkite Evangelija“

– tai žodžiai, kuriais Pelenų dieną (trečiadienį, vasario 13 d.) kunigas, berdamas mums pelenus ant galvos, įvedė mus susikaupimo, atgailos ir dvasinio atsinaujinimo laiką – GAVĖNIĄ. Tai laikas, kuriame bažnyčia mus kviečia susitaikyti su Dievu, su savimi, su žmonėmis. Gavėnia – keturiasdešimt atgailos, susitaikinimo, atsivertimo dienų. Gyvenimo kasdienybė taip įsuka mus į savo ratą, kad dažnai mes pamirštame savo Dangiškąjį Tėvą, nusigręžiame nuo jo ir nueiname pavergti savo aistrų, užsiėmę smulkmenomis, gyvename tuštybe ir švaistome, dvasios lobius. Tuomet mums atrodo, kad Dievas ir tikras gyvenimas yra toli nuo mūsų ir mes jau negalime melstis, negalime atsiversti Šventojo Rašto, nes mus apėmusios visai kitokios mintys, širdis kupina tuštybės ir garbės troškimo. GAVĖNIA ir yra tas metas, kai Bažnyčia mus kviečia stabtelėti ir susimąstyti - suvokti savo žmoniškąjį trapumą ir pažeidžiamumą, silpnumą. Suvokti, kad tik su Dievu mes esame stiprūs ir galingi. Pripažindami savo kaltę, atgauname tai, ką buvome praradę. GAVĖNIA pradedama Pelenų dieną (trečiadienį). Tą dieną katalikams privalomas griežtas pasninkas, bažnyčiose tikintiesiems galvos barstomos žiupsneliu pelenų, šiuo simboliniu gestu primenant, kad žmogus, iš dulkės kilęs, į dulkę ir pavirsiąs. Tikintieji raginami atsiversti ir tikėti Evangelija. Popiežius Benediktas XVI primena, kad Gavėnios laikas yra skirtas nuplėšti kaukę gundymams, kurie kalba mumyse, o tikrą ramybę ir džiaugsmą galima atrasti tik atsivėrus šviesai ir nuoširdžiai išpažinus savo kaltes Dievui.

GAVĖNIA trunka beveik septynias savaites. Prasidėjusi Pelenų Trečiadienį Gavėnia tęsiasi iki Paskutinės Vakarienės pamaldų (Didžiojo Ketvirtadienio) pradžios Didžiojo Penktadienio išvakarėse, kuomet prasideda Didysis Velykų Tridienis. Pelenų Trečiadienį tikintieji, atgailos ženklan pasibarstę pelenais galvas įžengia į didžiojo pasninko, susikaupimo ir tylos laikotarpį kelyje į svarbiausią krikščionių šventę – Kristaus Prisikėlimo šventę – šv. Velykas, kurias šiais metais švęsime kovo 31 dieną.

GAVĖNIA buvo minima jau Nikėjos visuotiniame bažnyčios susirinkime (325 m.). Vakarų krikščionių bažnyčiose įsigalėjo nuo VII a. Keturiasdešimties dienų laikotarpis mini 40 dienų trukusį Kristaus pasninką dykumoje. Būtent todėl šis laikas siejamas su atgaila ir pasninku. Ankstyvojoje Bažnyčioje šis laikas buvo siejamas su katechumenatu, pasiruošimu krikštui, kuris vykdavo per Velyknakčio apeigas. O šiais laikais ypatingas dėmesys sutelkiamas į Kristaus Kančios apmąstymą ir raginimą atsiversti bei atgailauti.

Visuotinėje Bažnyčioje Gavėnios penktadieniais, kaip ir visais metų penktadieniais (išskyrus tuos, kada švenčiamos iškilmės), susilaikoma nuo mėsiškų valgių. Pelenų Trečiadienį ir Didįjį Penktadienį privalomi susilaikymas ir pasninkas (vieną kartą sočiai pavalgant, o kitus kartus tik užkandant (nevalgant mėsiškų bei pieniškų valgių)). Pasninko prasmė yra atgaila ir dėmesys stokojantiems, vargšų šelpimas.

Gavėnios metu bažnyčiose altorius nepuošiamas gėlėmis, muzikos instrumentai naudojami tik giedojimui paremti – taip sukuriama rimties ir susikoncentravimo ties atgaila atmosfera liturgijoje. Altorių tinka papuošti gėlėmis IV Gavėnios sekmadienį, kuris vadinamas džiaugsmo sekmadieniu. Jau nueita pusė Gavėnios kelionės ir liturgija kreipia mūsų dėmesį į pasirengimą besiartinančioms Velykoms. Prieš V Gavėnios sekmadienį šydu pridengiamas kryžius, kuris bus iškilmingai atidengtas ir pagerbiamas Didįjį Penktadienį liturginėse Kristaus Kančios pamaldose.

Gavėnios metu, išskyrus tik tuo laiku pasitaikančias iškilmes, nekalbamas ir negiedamas Garbės himnas, taip pat Gavėnioje negiedamas ,,Aleliuja“ – jis bus iškilmingai užgiedotas Didžiojo Šeštadienio vigilijoje, skelbiant Kristaus Prisikėlimą.

Viešpaties Kančios (Verbų) sekmadieniu paminima Jėzaus įžengimas į Jeruzalę, kuomet žmonės klojo Jam po kojų drabužius ir palmių šakas, sveikindami Jį kaip Kristų (Mesiją – Dievo pateptąjį) ir šaukdami: ,,Osana Dovydo Sūnui!“. Šią dieną prasideda Didžioji, Kristaus Kančios savaitė.

GAVĖNIOS metu bažnyčiose einamas Kryžiaus kelias. Tai Jėzaus Kristaus kelio į Golgotos kalną apmąstymas. Daugelyje bažnyčių taip pat giedami Graudūs verksmai – poetinis Kristaus kančios apmąstymas.

KRYŽIAUS KELIĄ Šv. Onos bažnyčioje einame ir apmąstome Gavėnios penktadieniais 17.30 val.
(prieš vakarines Šv. Mišias)

Didįjį trečiadienį (kovo 27 d.) 18.00 val. Šv. Onos bažnyčioje
SUSITAIKINIMO PAMALDOS


Didžiosios savaitės ir Velykų pamaldų tvarka Šv. Onos bažnyčioje

Kovo 24 d. – VERBŲ SEKMADIENIS – šv. Mišios 9.00 val. ir 11.00 val.

Kovo 25 d. (pirmadienis): šv. Mišios 18.00 val. 

Kovo 26 d. (antradienis): šv. Mišios 18.00 val. 

Kovo 27 d. (trečiadienis): Susitaikinimo pamaldos 18.00 val.

Kovo 28  d. – DIDYSIS KETVIRTADIENIS – EUCHARISTIJOS ĮSTEIGIMO DIENA:
18.00 val. Paskutinės vakarienės šv. Mišios

Kovo 29 d. – DIDYSIS PENKTADIENIS – KRISTAUS KANČIOS ATMINIMO DIENA:
17.00 val. Kryžiaus kelias
18.00 val. Kryžiaus pagerbimo pamaldos

Kovo 30 d. – DIDYSIS ŠEŠTADIENIS – VELYKNAKČIO šv. Mišios 20.00 val.
(valgiai  šventinami pasibaigus šv. Mišioms)

Kovo 31 d. – KRISTAUS PRISIKĖLIMAS – VELYKOS:
7.30 val. Švč. Sakramento adoracija
9.00 val. iškilmingos šv. Mišios 
(kitų šv. Mišių šią dieną nebus)

Balandžio 1 d. – II VELYKŲ DIENA:  šv. Mišios  11.00 val.

>>> Kunigo budėjimo laikas

Šv. Mišių laikas:

II-VI 17:30
VII 9:00 ir 11:00

Bažnyčia atidaryta:

Gegužės - rugsėjo mėn.
VII 8.00 – 19.00
I Uždaryta
II-VI 10.30 – 18.30
Spalio - balandžio mėn.
VII 8.00 – 17.00
I Uždaryta
II-V 16.30 – 18.30
VI 10.30 – 18.30

>>> KONTAKTAI

Zakristijoje galima įsigyti:

  • Vaškinių žvakių
  • Žurnalą "Artuma"