Kodėl televizoriaus remontas tapo tikru galvos skausmu
Prisimenu, kaip prieš porą metų mano kaimynė Aldona verkšleno ant laiptinės – jos televizorius, kurį vos prieš metus nusipirko, staiga nustojo rodyt vaizdą. Skambino kažkokiam meistru iš interneto, tas atvažiavo, pasiėmė 50 eurų už diagnostiką, pažadėjo sugrįžti su dalimis ir… dingo. Telefonas išjungtas, pinigai žuvo, o televizorius taip ir liko neveikiantis.
Tokių istorijų Vilniuje – dešimtimis. Televizorių remonto rinka tapo tarsi laukiniais vakarais, kur šalia sąžiningų meistrų knibžda ir visokių sukčių. O kai esi tikintis žmogus, kuris stengiasi gyventi pagal krikščioniškus principus, norisi rasti ne tik gerą specialistą, bet ir sąžiningą žmogų, su kuriuo galėtum bendrauti ramia širdimi.
Pirmieji žingsniai ieškant meistro
Kai televizorius sugedęs, pirmasis impulsas – greitai surasti bet ką, kas sutaisytų. Bet čia ir slypi didžiausia klaida. Skubėjimas – blogas patarėjas, kaip sako mūsų protėviai.
Pradėk nuo savo bendruomenės. Tai gali skambėti senoviškai, bet tikrai veikia. Paklausk savo parapijos narių, ar kas naudojosi televizorių remonto paslaugomis. Žmonės, su kuriais dalijies tikėjimu, paprastai nerekomenduos tau apgaviko. Mano pažįstama Rasa būtent taip ir rado savo meistrą – po sekmadienio šv. Mišių paklausė kelių parapijiečių, ir trys žmonės nepriklausomai vienas nuo kito rekomendavo tą patį žmogų.
Socialiniai tinklai taip pat gali būti naudingi. Vilniuje veikia kelios krikščionių grupės „Facebook’e”, kur žmonės dalijasi rekomendacijomis. Tik būk atsargus – ne visi ten esantys profiliai tikri. Geriau ieškoti ne reklamų, o realių žmonių atsiliepimų.
Kaip atpažinti sąžiningą meistrą pirmojo skambučio metu
Kai jau turi kelis kandidatus, laikas skambinti. Ir čia prasideda tikrasis darbas. Sąžiningas meistras niekada nepasakys tikslios kainos telefonu, kol nepamatė televizoriaus. Jei tau iš karto sako „bus 80 eurų” – tai raudonas signalas. Kaip jis gali žinoti, kas sugedo, jei dar net nematė įrenginio?
Klausk konkrečių klausimų:
– Ar turi registruotą veiklą? (Tai svarbu ne tik dėl sąžiningumo, bet ir dėl garantijų)
– Kiek metų dirba šioje srityje?
– Ar teikia garantiją atliktam remontui?
– Ar diagnostika mokama, ir jei taip – kiek kainuoja?
– Ar diagnostikos kaina įskaičiuojama į bendrą remonto kainą?
Atkreipk dėmesį į tai, kaip žmogus kalba. Ar kantriai atsako į klausimus? Ar neerzina, kad klausinėji? Ar neverkia pardavinėti savo paslaugų? Geras meistras žino savo vertę ir neskuba – jis turi užsakymų ir be agresyvaus reklamos.
Susitikimas su meistru: į ką atkreipti dėmesį
Kai meistras atvažiuoja į namus, stebėk ne tik jo profesionalumą, bet ir žmogiškąsias savybes. Tai gali skambėti keistai, bet tikintis žmogus jaučia, ar kitas žmogus yra sąžiningas.
Petras, mano bažnyčios choro narys, pasakojo, kaip pas jį atvažiavo meistras ir iš karto pradėjo skųstis, kad televizorius senas, kad nėra prasmės taisyti, kad geriau naują pirkti. O paskui „atsitiktinai” paminėjo, kad žino vieną parduotuvę, kur gali gauti nuolaidą… Petras mandagiai atsisakė paslaugų ir iškvietė kitą meistrą, kuris paprasčiausiai pasakė: „Pažiūrėsim, kas čia yra. Jei galima taisyti už protingus pinigus – taisysim, jei ne – pasakysiu tiesiai.”
Sąžiningas meistras:
– Neskuba daryti išvadų
– Paaiškina, ką tikrina ir kodėl
– Kalba suprantama kalba, o ne specialistų žargonu
– Parodo, kas sugedo (jei įmanoma)
– Pateikia kelias galimybes (taisyti ar netaisyti)
– Duoda laiko pagalvoti, jei remontas brangus
Kainų klausimas: tarp taupumo ir išmintingumo
Čia daugelis krikščionių susiduria su dilema. Iš vienos pusės, norime būti geri namų prižiūrėtojai ir netaškyt pinigų. Iš kitos – norime sąžiningai apmokėti už darbą. Kaip rasti tą pusiausvyrą?
Pirmiausia suprask, kad pigiausia ne visada geriausia. Jei vienas meistras prašo 50 eurų už remontą, o kitas – 120 eurų, tai nereiškia, kad pirmasis geriau. Gali būti, kad antrasis naudoja originalias dalis, duoda garantiją ir dirba kokybiškai, o pirmasis įstatys kinišką dalį, kuri po mėnesio vėl suges.
Vilniuje televizoriaus diagnostika paprastai kainuoja nuo 15 iki 30 eurų. Jei tau sako, kad diagnostika nemokama – būk atsargus. Niekas nedirba veltui, tai reiškia, kad ta kaina bus įskaičiuota kitur, galbūt dirbtinai padidinant remonto kainą.
Vidutinės remonto kainos Vilniuje (2024 metų pradžia):
– Maitinimo bloko keitimas: 60-120 eurų
– Matricos remontas/keitimas: 150-400 eurų (priklausomai nuo dydžio)
– Programinės įrangos atnaujinimas: 30-50 eurų
– Garso problemos: 40-80 eurų
Dokumentai ir garantijos – ne tik popieriukai
Čia daugelis daro klaidą. Meistras sutaisė, televizorius veikia, sumokėjai – ir tiek. O po mėnesio vėl ta pati problema. Skambini meistru, o jis sako: „Na, aš gi sutaisiau, tai naujas gedimas.” Ir vėl mokėk.
Visada reikalauk raštiško patvirtinimo:
– Kas buvo sugedę
– Kas buvo keista ar taisoma
– Kokios dalys buvo naudotos
– Kokia garantija teikiama
– Meistro kontaktai ir įmonės duomenys (jei dirba oficialiai)
Geras meistras pats pasiūlys išrašyti kvitą ar pažymą. Jei meistras vengia dokumentų – tai didžiulis raudonas signalas. Gali būti, kad jis dirba nelegaliai, o tai reiškia, kad jokių garantijų neturėsi.
Garantija paprastai teikiama 1-3 mėnesiams atliktam darbui. Jei meistras duoda tik savaitę – tai įtartina. Jei žada metus – taip pat keista, nes niekas negali garantuoti, kad per tą laiką neatsiras naujų problemų.
Kai kas negerai: kaip spręsti konfliktus krikščioniškai
Kartais, net ir kruopščiai pasirinkus, gali nutikti nemalonumų. Televizorius vėl suges, meistras neatsilieps į skambučius, ar darbas bus atliktas nekokybiškai. Kaip elgtis tokioje situacijoje, išliekant ištikimam krikščioniškiems principams?
Pirmiausia – nepulk keiktis ir grąsinti. Taip, esi supykęs ir nusivylęs, bet pyktis – blogas patarėjas. Pabandyk susisiekti ramiai ir aiškiai išdėstyk problemą. Duok meistru galimybę ištaisyti klaidą. Visi žmonės klysta, ir galbūt jis tikrai norės viską sutvarkyti.
Jei meistras atsisako bendrauti ar pripažinti problemą, tuomet:
1. Surašyk viską raštu – kas nutiko, kada, kokie buvo susitarimai
2. Jei mokėjai per banką – turėsi įrodymą
3. Kreipkis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą
4. Jei meistras dirba legaliai – gali kreiptis į jo įmonę
5. Kaip paskutinę priemonę – galima kreiptis į teismą dėl nedidelių sumų
Bet atmink – kerštas nėra krikščioniškas kelias. Tavo tikslas ne bausti meistrą, o atgauti tai, kas tau priklauso pagal teisę. Kartais geriau paleisti ir pasimokyt iš klaidos, nei leisti pyktį ir kartėlį užvaldyti širdį.
Prevencija geriau nei gydymas: kaip prižiūrėti televizorių
Geriausias remontas – tas, kurio nereikia. Nors tai skamba kaip banalybė, bet daugelio gedimų galima išvengti paprasčiausiai tinkamai prižiūrint televizorių.
Nestatyk televizoriaus šalia šildymo prietaisų. Mano pusbrolis Tomas laikė televizorių virš radiatorių – per žiemą įrenginys nuolat perkaitdavo. Baigėsi tuo, kad sudegė maitinimo blokas.
Reguliariai valyk televizorių nuo dulkių. Ne ekraną (nors ir jį reikia), bet ventiliacijos angas. Dulkės kaupiasi, blogina vėsinimą, ir televizorius perkais. Naudok minkštą šepetėlį ar dulkių siurblį su minkštu antgaliu.
Nenaudok televizoriaus kaip fono. Jei niekas nežiūri – išjunk. Tai ne tik elektros ekonomija, bet ir televizoriaus ilgaamžiškumo garantija. Šiuolaikiniai LED ekranai turi ribotą darbo valandų skaičių.
Apsaugok nuo įtampos šuolių. Vilniuje, ypač senesniuose rajonuose, elektros tinklo kokybė ne visada ideali. Pertrūkiai, įtampos šuoliai – visa tai gali sugadinti televizorių. Naudok kokybišką įtampos stabilizatorių ar bent jau apsauginį lizdą.
Kai remontas nebeapsimoka: išmintingas sprendimas
Kartais tenka priimti sunkų sprendimą – televizoriaus taisyti nebeapsimoka. Kaip suprasti, kada atėjo tas laikas?
Paprastai, jei remonto kaina viršija pusę naujo panašaus televizoriaus kainos – geriau pirkti naują. Pavyzdžiui, jei tavo 10 metų senumo 32 colių televizoriaus matricos keitimas kainuotų 250 eurų, o naują panašų galima nusipirkti už 300 eurų – pasirinkimas akivaizdus.
Bet čia ne tik matematika. Jei televizorius senas, tai net ir sutaisęs vieną dalį, greitai gali gedti kita. Tai kaip su senais automobiliais – taiso vieną, genda kita, ir taip be galo.
Sąžiningas meistras tau pats pasakys, jei matys, kad taisyti neapsimoka. Algirdas, kuris remontuoja televizorius jau 15 metų, man pasakojo: „Aš žmonėms sakau tiesiai – jei matau, kad televizorius senas ir dar kas nors gali gedti, rekomenduoju nepirkti brangių dalių. Geriau tą patį pinigą į naują įdėti. Man nereikia uždirbti iš žmonių nelaimės.”
Tokių meistrų Vilniuje yra, tik reikia rasti. Ir kai rasi – vertink jį, rekomenduok kitiems, mokėk sąžiningai. Geras meistras – kaip geras šeimos gydytojas, verta jo laikytis.
Bendruomenė kaip stiprybė ir apsauga
Grįžtant prie to, nuo ko pradėjome – bendruomenė yra didžiulė jėga. Kai turi aplink save žmonių, su kuriais gali pasitarti, kurie gali parekomenduoti ar įspėti, gyvenimas tampa daug paprastesnis.
Mūsų parapijoje yra tokia neformalė tradicija – po šv. Mišių prie kavos stalo žmonės dalijasi ne tik dvasinėmis, bet ir praktinėmis patirtimis. Kas gerą dantistą rado, kas žino sąžiningą santechniką, kas gali rekomenduoti televizorių remonto meistrą. Tai ne šnekos, tai tarpusavio pagalba.
Jei tavo parapijoje ar bendruomenėje tokios tradicijos nėra – gal būtent tu gali ją pradėti? Pasiūlyk sukurti bendrą sąrašą patikimų meistrų. Tai gali būti paprasta „Facebook” grupė ar net popierinis sąrašas ant skelbimų lentos. Svarbu, kad žmonės galėtų dalintis patirtimis ir apsaugoti vieni kitus nuo apgavikų.
Kai gyvename bendruomeniškai, rūpinamės vieni kitais, tada ir kasdieniai rūpesčiai, tokie kaip sugedęs televizorius, tampa ne galvos skausmu, bet proga pasitikėti Dievo apvaizda, kuri pasireiškia per gerus žmones mūsų kelyje. Ieškodamas patikimo meistro, iš tiesų ieškosi sąžiningo žmogaus, su kuriuo galėtum bendrauti ramia širdimi. Ir kai tokį randi – tai ne tik sutaisytas televizorius, bet ir patvirtinimas, kad pasaulyje dar yra gerų, sąžiningų žmonių, kuriais galima pasitikėti.