Kai garsas ima „krykštauti” arba visai nutyla
Kiekvienas, kas bent kartą susidūrė su garso stiprintuvo gedimais, žino tą nemalonu jausmą – ruošiatės vakarėliui, įjungiate aparatūrą, o vietoj muzikos girdi tik traškėjimą, ūžesį ar dar blogiau – visišką tylą. Kaune, kur muzikos kultūra gyvuoja tiek namuose, tiek įvairiuose renginiuose, veikiantis stiprintuvas dažnai tampa būtinybe, o ne prabanga.
Gera žinia ta, kad daugelį garso stiprintuvo problemų galite išspręsti patys, neišleisdami pinigų brangiam remontui. Žinoma, kalbame ne apie sudėtingus elektroninius gedimus, kuriems reikia specialios įrangos ir žinių, bet apie tas kasdieniškas bėdas, kurios atsiranda dėl nusidėvėjimo, netinkamo naudojimo ar paprasčiausio dulkių susikaupimo.
Prieš pradedant bet kokius darbus su elektronika, visada būtina atjungti įrenginį nuo elektros tinklo. Tai ne tik saugumo klausimas – dirbant su įjungtu stiprintuvu galite sugadinti jautrią elektroniką statine elektra ar atsitiktiniais trumpaisiais jungimais.
Kodėl stiprintuvas „šnypščia” ir „ūžia”
Viena dažniausių problemų, su kuria susiduria Kauno audiofailai – įvairūs foniniai triukšmai. Kartais tai būna monotoniškas ūžesys, kartais – aukšto tono švilpimas, o kartais – traškėjimas, kuris keičiasi judinus valdiklius.
Pirmiausia patikrinkite visus kabelius. Tai skamba paprastai, bet būtent laidai yra dažniausias triukšmo šaltinis. RCA kabeliai (tie su raudonais ir baltais antgaliais) labiausiai jautrūs trukdžiams, ypač jei jie ilgi arba prastos kokybės. Pamėginkite juos atsijungti po vieną ir paklausyti, ar triukšmas išnyksta. Jei taip – problema aiški.
Kitas dažnas kaltininkas – žemės kilpa. Tai atsitinka, kai keli įrenginiai turi skirtingus žemės potencialus. Pavyzdžiui, jūsų stiprintuvas ir kompiuteris įjungti į skirtingas rozetės, kurios turi skirtingą įžeminimą. Sprendimas paprastas – įjunkite visus įrenginius į tą pačią ilgintuvą arba bent į rozetės, esančias tame pačiame elektros kontūre. Kauno senamiesčio butuose, kur elektros instaliacija kartais būna gana sena, ši problema pasitaiko ypač dažnai.
Jei triukšmas pasireiškia tik sukant garsumo ar tonų valdiklius, greičiausiai kalbame apie užterštas potenciometrus. Tai tie apvalūs valdikliai, kuriuos sukate keisdami garsumą ar žemus/aukštus dažnius. Laikui bėgant, į jų vidų patenka dulkių, kurios trukdo normaliam kontaktui. Sprendimas – specialus kontaktų valiklis, kurį galite įsigyti elektronikos parduotuvėse Kaune (jų rasite tiek „Lemona” prekybos centruose, tiek specializuotose elektronikos parduotuvėse). Purškiate nedidelį kiekį į potenciometro plyšelį ir kelis kartus pasukate valdiklį iš vienos pusės į kitą. Dažniausiai tai išsprendžia problemą.
Kai vienas kanalas nutyla arba dirba silpnai
Stereo stiprintuvuose kartais pasitaiko, kad vienas kanalas (kairysis arba dešinysis) ima dirbti silpniau arba visai nutyla. Prieš skubant į išvadas, kad sugedo stiprintuvas, reikia sistemingai patikrinti visą garso grandinę.
Pradėkite nuo paprasčiausio – pakeiskite vietomis garsiakalbių laidus stiprintuvo pusėje. Jei problema „persikelia” į kitą pusę, vadinasi, gedimas ne stiprintuve, o garsiakalbio laide arba pačiame garsiakalbyje. Jei problema lieka toje pačioje pusėje – ieškokite stiprintuve.
Toliau patikrinkite įėjimo šaltinį. Jei klausotės muzikos iš telefono ar kompiuterio, pamėginkite kitą šaltinį. Kartais problema slypi ne stiprintuve, o pačiame signalo šaltinyje ar jo laide. Tai ypač aktualu naudojant 3.5mm „mini-jack” kištukus, kurie gana greitai nusidevė nuo dažno kišimo-traukimo.
Jei nustatėte, kad problema tikrai stiprintuve, patikrinkite vidines jungtis. Daugelyje stiprintuvų yra atskiros plokštės, sujungtos tarpusavyje kabeliais ar kontaktiniais jungtukais. Laikui bėgant šie kontaktai gali užsiteršti ar atsilaisvinti. Atsargiai išardykite korpusą (nepamirškite atjungti nuo elektros!), raskite šias jungtis ir švelniai jas ištraukite bei vėl įkiškite. Dažnai tai atkuria normalų kontaktą.
Perdegę saugikliai ir apsaugos sistemos
Moderniuose stiprintuvuose yra įvairių apsaugos sistemų, kurios išjungia įrenginį aptikus problemą. Kartais stiprintuvas tiesiog atsisako įsijungti arba įsijungia ir iškart išsijungia. Prieš panikuojant, patikrinkite saugiklius.
Saugikliai paprastai yra maitinimo laido įėjimo vietoje, dažnai po specialiu dangteliu, kurį galima atsukti moneta. Ištraukite saugiklį ir pažiūrėkite pro stiklelį – jei viduryje esanti plona vielelė pertrūkusi arba matote juodus nudegimo pėdsakus, saugiklis perdegęs. Svarbu: keiskite saugiklį tik į tiksliai tokios pat vertės! Jei buvo 2A saugiklis, dėkite 2A, o ne 5A ar 10A. Didesnis saugiklis neapsaugos elektronikos ir galite sugadinti daug brangesnių komponentų.
Jei naujas saugiklis vėl iškart perdega, problema rimtesnė – greičiausiai kažkur yra trumpasis jungimas. Čia jau reikės gilesnės diagnostikos arba specialisto pagalbos. Tačiau jei saugiklis perdegė po kokio nors įvykio (pvz., buvo elektros tinklo įtampos šuolis, kurie Kauno Šančių rajone, deja, pasitaiko), naujas saugiklis gali išspręsti problemą.
Kai kurie stiprintuvai turi apsaugos relę, kuri spragsi įjungimo metu. Jei girdite spragtelėjimą, bet garsas neatsiranda, problema gali būti būtent šioje apsaugos sistemoje. Dažniausiai tai kondensatorių gedimas, kuris reikalauja keitimo – čia jau geriau kreiptis į specialistą, nebent turite patirties su lituokliu.
Perkaitimas ir ventiliacija
Garso stiprintuvai, ypač galingi, veikdami išskiria nemažai šilumos. Jei jūsų stiprintuvas pradeda išsijunginėti po kurio laiko darbo arba garsas tampa iškraipytas, kai įrenginys įkaista, problema greičiausiai būtent perkaitimas.
Pirmiausia patikrinkite, ar stiprintuvas turi pakankamai vietos vėdinimui. Daugelis žmonių stato stiprintuvus į uždarus spintelių skyrius, kur oras negali cirkuliuoti. Tai ypač aktualu sovietmečio baldų sekcijose, kurios vis dar populiarios Kauno butuose. Stiprintuvui reikia bent 10-15 cm laisvos vietos iš visų pusių, o ypač iš viršaus ir galo, kur paprastai yra ventiliacijos angos.
Jei stiprintuvas seniau stovėjo gerai vėdinamoje vietoje ir staiga pradėjo perkaisti, problema gali būti viduje susikaupusios dulkės. Atidarykite korpusą ir pažiūrėkite – dažnai ventiliacijos angos ir radiatoriai būna tiesiog užkimšti dulkių sluoksniu. Švelniai išvalykite dulkes šepetėliu ar suslėgtu oru (galite nusipirkti specialių balionėlių kompiuteriams valyti). Būkite atsargūs su jautria elektronika – per stiprus oro srautas gali išlaikyti smulkius komponentus.
Jei stiprintuvas turi ventiliatorių, patikrinkite, ar jis sukasi. Kartais ventiliatoriai užsikemša arba jų guoliai nusidėvi ir jie ima triukšmauti ar visai sustoja. Ventiliatorių keitimas paprastai nesudėtingas – tai standartiniai komponentai, kuriuos galite įsigyti elektronikos parduotuvėse. Tik įsitikinkite, kad perkate tinkamo dydžio ir įtampos (paprastai 12V) ventiliatorių.
Garsiakalbių jungčių ir laidų problemos
Nors tai ir ne paties stiprintuvo dalis, garsiakalbių jungtys dažnai sukelia problemų, kurios klaidingai priskiriamos stiprintuvo gedimams. Prastos jungtys ne tik blogina garso kokybę, bet gali net sugadinti stiprintuvo išėjimo pakopą.
Patikrinkite, ar garsiakalbių laidai tvirtai prisukti prie stiprintuvo gnybtų. Laikui bėgant variniai laidai gali oksiduotis, ypač drėgnose patalpose (o Kaune, esančiame prie Nemuno, drėgmė kartais būna problema). Atsukite laidus, nupjaukite paskutinius kelis milimetrus ir vėl prisukite. Turėtumėte matyti švarų, blizgantį varį, o ne tamsų ar žalsvą paviršių.
Svarbu užtikrinti, kad garsiakalbių laidų gyslelės nebūtų išsišerusios ir neliestų viena kitos. Net viena plona gyslelė, jungianti pliusą su minusu, sukuria trumpąjį jungimą, kuris gali sukelti stiprintuvo apsaugos įsijungimą arba net sugadinti išėjimo tranzistorius. Visada atsargiai apipjaustykite izoliaciją ir tvirtai susukite gysles prieš jungdami.
Jei naudojate „bananų” tipo kištukus (tuos patogiuosius, kuriuos tiesiog įkišate į stiprintuvo gnybtas), patikrinkite, ar jie tvirtai laikosi. Pigūs kištukai kartais praranda spyruoklės įtempą ir kontaktas tampa netikras. Geriau investuoti į kokybiškus kištukus – tai nėra brangu, bet užtikrina patikimą ryšį.
Kai reikia lituoklio: kondensatorių keitimas
Viena dažniausių vidaus problemų senesnėse stiprintuvuose – elektrolizinių kondensatorių senėjimas. Šie komponentai turi ribotą tarnavimo laiką, ypač jei stiprintuvas dirba karštoje aplinkoje. Gedę kondensatoriai gali sukelti įvairiausius simptomus: sumažėjusį garsumą, iškraipymus, ūžesį, netgi visišką neveikimą.
Kaip atpažinti gedusį kondensatorių? Atidarykite stiprintuvo korpusą ir apžiūrėkite didžiuosius cilindrinius komponentus. Sveikas kondensatorius turi būti lygaus paviršiaus, su plokščiu viršumi. Jei matote išsipūtusį viršų, nutekėjusią skystį (dažnai rudos spalvos) arba net plyšusį korpusą – kondensatorius tikrai gedęs ir reikia keisti.
Kondensatorių keitimas reikalauja lituoklio ir bent minimalių įgūdžių. Jei niekada nesate lituoję, geriau pradėti nuo kažko paprastesnio arba paprašyti pagalbos draugo, turinčio patirties. Kaune veikia keli „maker” bendruomenės ir elektronikos entuziastų klubai, kur galite gauti patarimų ar net praktinės pagalbos.
Keisdami kondensatorius, būtinai atkreipkite dėmesį į tris parametrus: talpą (matuojama mikrofaradais, µF), įtampą (voltais, V) ir poliarumą. Naujas kondensatorius turi būti tokios pat talpos arba šiek tiek didesnės, įtampa gali būti didesnė (bet ne mažesnė!), o poliarumas turi būti laikomas griežtai – ilgesnis kojelė eina į pliusą. Sumaišius poliarumą, kondensatorius gali net sprogti.
Maitinimo sekcijos kondensatoriai (tie didžiausi) gali išlaikyti įkrovą net ir atjungus stiprintuvą nuo elektros. Prieš liesdami bet ką, iškraukite juos – prijunkite didelės varžos rezistorių (pvz., 10kΩ, 5W) tarp kondensatoriaus kontaktų kelioms sekundėms. Tai svarbu saugumo sumetimais.
Kada geriau kreiptis į profesionalus ir kaip išvengti problemų ateityje
Nors daug problemų galima išspręsti savarankiškai, yra situacijų, kai geriau pasitelkti specialistą. Jei stiprintuvas kvepia dūmais, girdite keistus spragėjimus iš vidaus arba matote aiškiai nudegusius komponentus – stabdykite eksperimentus. Tokiais atvejais galite tik pabloginti situaciją ir padidinti remonto kainą.
Kaune yra keletas gerų elektronikos remonto dirbtuvių, kurios specializuojasi audio įrangoje. Nors tai kainuos pinigų, profesionalus remontas su garantija dažnai būna geresnis pasirinkimas nei bandymai spręsti sudėtingas problemas be tinkamų žinių ir įrankių. Ypač tai aktualu brangiai įrangai – geriau sumokėti už kokybišką remontą nei rizikuoti visiškai sugadinti stiprintuvą.
Prevencija visada geriau nei remontas. Keletas paprastų įpročių gali žymiai pratęsti jūsų stiprintuvo gyvenimą. Visada išjunkite stiprintuvą, kai jo nenaudojate – tai ne tik taupo elektrą, bet ir mažina komponentų senėjimą. Užtikrinkite gerą ventiliaciją ir kas pusmetį išvalykite dulkes iš vidaus. Naudokite kokybiškas įtampos apsaugas – elektros tinklo šuoliai yra viena dažniausių elektronikos gedimų priežasčių.
Jei gyvenant Kaune planuojate ilgiau išvykti (pvz., vasaros atostogų), apsvarstykite galimybę visiškai atjungti brangią elektroniką nuo elektros tinklo. Perkūnijos metu, kurios vasarą nebūna retos, elektros smūgiai gali keliauti net per atjungtą, bet įkištą į rozetę įrenginį.
Dar vienas svarbus patarimas – nedėkite ant stiprintuvo jokių daiktų, ypač skysčių. Išsiliejęs kavos puodelis ar alaus butelis gali akimirksniu paversti veikiantį stiprintuvą laužu. Tai skamba akivaizdžiai, bet remonto dirbtuvėse tokių atvejų pasitaiko nuolat.
Reguliariai tikrinkite visus kabelius ir jungtis. Geriau skirti penkias minutes kas kelis mėnesius prevencijai nei vieną dieną ieškant gedimo priežasties. Švelniai pajudinkite kabelius stiprintuvo veikimo metu – jei garsas pradeda traškėti ar dingti, žinote, kur ieškoti problemos.
Galiausiai, investuokite į kokybiškas jungtis ir kabelius. Nereikia pirkti audiofailų už šimtus eurų kainuojančių laidų su „kvantine” izoliacija, bet ir pigiausi kabeliai iš turgaus nėra geriausias pasirinkimas. Vidutinės klasės kabeliai su tvirtomis jungtimis tarnaus ilgai ir užtikrins gerą garso kokybę.
Savarankiškas stiprintuvo priežiūra ir smulkių gedimų taisymas ne tik sutaupo pinigų, bet ir suteikia geresnį supratimą apie jūsų įrangą. Pradėję nuo paprastų dalykų – kabelių tikrinimo, dulkių valymo, saugiklių keitimo – palaipsniui įgysite pasitikėjimo ir galėsite imtis sudėtingesnių užduočių. Svarbiausia – būti kantriems, sistemingai tikrinti kiekvieną galimybę ir neskubėti su išvadomis. Dažnai problema būna daug paprastesnė, nei iš pradžių atrodo.