a
b
d
e

Apie Vilniaus šv. Onos bažnyčią labai daug rašyta. Visi autoriai sutaria, kad ši bažnyčia – pasaulinės reikšmės gotikinės architektūros paminklas, aukščiausios meninės ir kūrybinės vertės dailės kūrinys, rodantis jos autoriaus didžiulę estetinę ir technikinę kultūrą, genialų išradingumą.

Daugelis autorių, tapatinę šv. Onos koplyčią Žemutinėje pilyje su šv. Onos bažnyčia ir bažnyčią sieję su Onos Vytautienės arba Žygimanto Augusto fundacija, klydo. Viso to nepatvirtino tyrimai.

Labiausiai patikima ir rimčiausiai moksliškai pagrįsta, kad šv. Onos bažnyčia buvo statyta, ar jau pastatyta 1500 m. Svarbiausias tai įrodantis dokumentas yra 1501 m. gegužės 22 d. popiežiaus Aleksandro VI atlaidų privilegija Vilniaus šv. Onos bažnyčiai. Bažnyčios statyba užtruko mažiausiai 5 m. Ji statyta, tikriausiai, 1495 – 1500 m.

Architektas, padaręs medinį bažnyčios modelį pagal įprastą dailidžių metodą, pabandė jį ,,pažodžiui išversti” į plytų mūro ,,kalbą”. Šiam tikslui ir prireikė 33 tipų fasoninių plytų. Tai be abejonės unikalus kūrybinis sprendimas, niekur pasaulyje nepakartotas ir liudijantis apie mūsų architekto neišsemiamą fantaziją ir didžią techninę erudiciją.

Kas gi tas genialusis architektas? Didysis Lietuvos kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis 1492 m. pasikvietė iš Gdansko į Vilnių fortifikacijų specialistą dailidę Mykolą Enkingerį - magister carpentarius Michael. Istoriniai dokumentai mini, kad vienas jo pirmųjų darbų buvo šv. Onos bažnyčios statyba.

Bažnyčia daug kartų buvo remontuojama. 1747 m. pagal architekto J. K. Gliaubičiaus projektą buvo įrengti trys mūriniai barokiniai altoriai, kurie nepakeisti išliko iki šiol.

1812 m. prancūzų karuomenė rekvizavo šv. Onos bažnyčią iš pradžių amunicijai, vėliau karo belaisviams laikyti. Nors Napaleonas Bonapartas ir žavėjosi bažnyčios grožiu, norėjęs ant delno padėjęs perkelti į Paryžių, tačiau nesudraudė nei savo generolų, nei kareivių, kurie barbariškai naikino bažnyčios vidaus medinį inventorių.

1902 – 1909 m., vadavaujant žymiam architektui J. P. Dziekonskiui, buvo pradėta didžioji restauracija: nusausinta bažnyčios teritorija, išmūryti gerokai platesni pamatai, vietomis pastorintos sienos, pakeistos sudūlėjusios fasado plytos, suskliausti nauji žvaigždiniai skliautai, padarytos naujos metalu kaustytos centrinės durys ir kt. Taip pat pagal J. P. Dziekonskio projektą padaryta gotikinė medinė sakykla, klausyklos, zakristijos spintos ir stalai. Darbai baigti 1909 liepos 26 d. Restauracijos išlaidos – 48 635 aukso rubliai.

1902 – 1909 m. restauruojant bažnyčią, pagal senus pavyzdžius pagaminta daug naujų profilinių plytų (Vroclaveke, Panevėžiuke, Palemone), kurių pakako net 1969 -1971 m. atliktam fasado bokštų remontui. Šios patvarios molio plytos liudija tobulą tų laikų keramikos technologiją.

1941 m. birželio mėn. netoli šv. Onos bažnyčios nukrito dvi aviacinės bombos, o 1944 m. liepos mėn. bažnyčios kaiminystėje buvo išsprogdinta vandentiekio stotis ir tris dienas bei naktis šaudė greta dislokuota granatsvaidžių batarėja.

Karo, laiko ir atšiauraus klimato dantys, gatvės eismo vibracija padarė tai, kad jau po 65 m. (1967 m.), kaip nustatė 1969 m. konstruktoriai ir ekspertai, vidurinio bokštelio ir bokštų būklė buvo avarinė: buvo gausu plyšių ir suaižėjusių plytų.

1969 – 1971 m. bažnyčios restauracijai panaudotos nuo 1902 – 1909 m. remonto išlikusios plytos ir toks pats sudėtinis cemento ir kalkių skiedinys. Į vidurinio bokštelio vidų įmontuoti metaliniai vamzdžiai, permūrytos smailės ir pinaklių viršūnės, krabai. Pagal Paminklų konservavimo inžinierės Janinos Bartkienės projektą bokštai sutvirtinti metalinėmis konstrukcijomis, pakeistos suaižėjusios fasadų mūro dalys.

Prabėgo keli amžiai, kai šis architektūros paminklas buvo sukurtas, tačiau liepsnojančios gotikos grožis nepralenkiamas. Jautriai pažvelkime į šv. Onos bažnyčios fasadą ir pamatysime, kaip žaviai alsuoja šitas Vilniaus architektūros perlas – tai dvasinis grožis ir energija, nesulaikomai kopianti aukštyn – į Aukščiausiąjį Kūrėją.

Meno istorikas H. Luetzeler rašė: ,,Gotika savo esme nenori atbaigos. Tiktai medžiaga, negyvo akmens svoris sulaiko ją ties riba ir sukliudo kilti į erdves. Ji nukelia ribą kaip galima aukščiau. Tikrumoj tos kolonos turėtų vis aukščiau kilti ir tik Dievo akivaizdoje susijungti ir nurimti”.

Apie šv. Onos bažnyčios Vilniuje istoriją, architektūrą, legendas ir kt. galite pasiskaityti ir kituose internetiniuose puslapiuose:

http://www.15min.lt/naujiena/ziniosgyvai/istorija/ldk-istorija-mitai-apie-sv-onos-baznycia-582-390494

http://www.lithuania.travel/objektai/sv-onos-ir-bernardinu-baznycios/460

http://www.ivilnius.lt/atrask/lankytinos-vietos/baznycios/onos-baznycia/

http://www.pasauliopiligrimas.lt/37-sv-onos-baznycia

http://www.vilniusautomobiliu.lt/index.php/pageid/1072/objectid/15

http://www.autc.lt/public/HeritageObject.aspx?id=689

http://www.way2lithuania.com/lt/keliones-lietuva/onos-baznycia

http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/2001/09/09onos.html

Kunigas budi zakristijoje:

II-VI 16:30 – 17:10
ir 18:10 – 18:30
VII prieš ir po šv. Mišių

Pamaldos vyksta:

II-VI 17:30
VII 9:00 ir 11:00

Bažnyčia atidaryta:

Gegužės - rugsėjo mėn.
VII 8.00 – 17.00
I Uždaryta
II-VI 10.30 – 18.30
Spalio - balandžio mėn.
VII 8.00 – 17.00
I Uždaryta
II-V 16.30 – 18.30
VI 10.30 – 18.30

>>> KONTAKTAI

Zakristijoje galima įsigyti:

  • Vaškinių žvakių
  • Žurnalą "Artuma"