a
b
d
e

Spalio mėnesį visose katalikų bažnyčiose sutartinai kalbama Rožinio malda

Verčiant iš lotynų kalbos Rožinis reiškia „vainikėlis iš rožių“. Rožinio istorija veda į amžių gilumą. Neabejotina, kad pati Dievo Motina įkvėpdavo įvairius žmones melstis.

Rožinio malda šv. Onos bažnyčioje bus kalbama visą spalio mėnesį antradieniais-šeštadieniais 18.00 val. Po Rožinio maldos betarpiškai – šv. Mišios.

Ražančiaus atsiradimas. Ražančius – ne vieno žmogaus darbas. Jis susidarė pamažu iš ilgų kartų pamaldumo. Jau pirmaisiais krikščionijos amžiais kilo paprotys kartoti paeiliui tas pačias maldas. Taip antai, Povilas atsiskyrėlis (IV amž.) kasdien kalbėdavęs 300 maldų ir joms skaityti vartodavęs akmenukus. Kartojama buvo dažniausiai Tėve mūsų, bet ne vien jisai. Taip, rodos, gana anksti buvo pradėta panašiu būdu kalbėti Sveika Marija. Sakoma, prie tos minties Marijos garbintojus atvedęs paprotys puošti Marijos paveikslus rožių vainikėliais; mat, eilė pakalbėtų Sveika Marija turėjo sudaryti brangesnį, negu rožių – dvasinį vainikėlį. Iš karto skaičius Sveika Marija nebuvo griežtai nustatytas ir parėjo nuo kalbėtojo noro. Vėliau imta kalbėti 150 pagal psalmių skaičių. Šis būdas Marijai garbinti ypač ėmė plisti nuo XII amž. Padavimas užrašytas XV amžiuje (Alano ir Rupos) jungia tai su šv. Domininko vardu, kurs ir yra paprastai laikomas ražančiaus išradėju. Anot šito padavimo, Domininkas darbavęsis pietų Prancūzijoje albigensų (klaidatikių) atvertimui. Bet jo pastangos ėjusios niekais. Tuomet jis kreipęsis į Mariją, ir jinai jam apsireiškusi ir išmokiusi ražančių kalbėti. Šventasis ėmęsis ražančių platinti ir taip atvertęs 100000 klaidatikių. Kadangi šis pasakojimas pirmą kartą užrašytas 200 metų su viršum po šv. Domininko mirties, tai jį visai tikru sunku laikyti. Viena betgi ištirta, kad ražančiaus dabartinis pavidalas ne šv. Domininko galutinai nustatytas. Taip, Domininko laikais dar nežinota mąstomųjų paslapčių; jos atsirado tik XV amž. ir tai didelis skaičius (50). Tik XVI amžiuje ražančius galutinai nusistojo ir, beveik jau nesikeisdamas, pasiekė mūsų laikus. Taigi, ražančius išdygo amžių prieblandoje, o išaugo tarp XII ir XVI amž. ir yra išmėgintas pamaldumo vaisius.

Iš kun. K. Čibiro knygos ,,Liturgika“


ROŽINIS

I. dalis. Džiaugsmo slėpiniai

1. Angelas apreiškia Marijai Dievo Sūnaus įsikūnijimą.
2. Marija lanko šv. Elzbietą.
3. Gimsta pasaulio Atpirkėjas.
4. Išganytojas aukojamas šventykloje.
5. Jėzus randamas šventykloje.

II. dalis. Šviesos slėpiniai

1. Jėzaus krikštas Jordane.
2. Apsireškimas Kanos vestuvėse.
3. Dievo Karalystės skelbimas, raginant atsiversti.
4. Jėzaus atsimainymas.
5. Eucharistijos įsteigimas (Paskutinė vakarienė).

III. dalis. Kančios slėpiniai

1. Jėzus meldžiasi Alyvų sode.
2. Jėzus nuplakamas.
3. Jėzus vainikuojamas erškėčiais.
4. Jėzus neša kryžių.
5. Jėzus miršta ant kryžiaus.

IV. dalis. Garbės slėpiniai

1. Jėzus prisikelia iš numirusiųjų.
2. Jėzus žengia į Dangų.
3. Į žemę atsiunčiama Šventoji Dvasia.
4. Marija paimama į Dangų.
5. Marija Danguje vainikuojama.

Šv. Onos atlaidai

Onos atlaidai

Liepos 26-ąją bažnyčia mini šventuosius JOAKIMĄ IR ONĄ – Dievo Motinos gimdytojus.

Prasmingi vardai – Joakimas hebrajiškai reiškia „Dievas duoda“, o Ona – „Malonė“.

Mergelės Marijos motina Lietuvoje žymiai populiaresnė už tėvą. Šv. Ona yra ypatinga moterų globėja ir užtarėja.

Tradiciškai manoma, kad šv. Ona – Betliejaus kunigo Matano duktė. Ji buvo ištekėjusi už Joakimo. Jie ilgai neturėjo vaikų, kol pagaliau susilaukė dukters Marijos. Ona tapo našle tuoj pat po Kristaus gimimo. Mirė sulaukusi senyvo amžiaus.

 

Onos atlaidai

LIEPOS 26 D. ŠV. MIŠIOS ŠV. ONOS BAŽNYČIOJE:

11.00 val. (šv. Mišios bus transliuojamos per Marijos radiją)
18.00 val.

TITULINIUS BAŽNYČIOS ATLAIDUS – ŠV. ONOS ATLAIDUS – ŠVĘSIME LIEPOS 29 D.

Šv. Mišių tvarka atlaidų dieną:
9.00 val.
11.00 val.

Birželinės pamaldos

Birželinės pamaldos Birželio mėnuo skiriamas Švč. Jėzaus Širdies garbinimui. Šį mėnesį, trečiąjį penktadienį po Sekminių, minima Švč. Jėzaus Širdies šventė, taip pat kasdien laikomos šiam tikslui skirtos, taip vadinamos birželinės pamaldos.

Pamaldumas Švenčiausiajai Širdžiai – ypatinga pamaldumo Jėzui forma. Švenčiausiosios Širdies pamaldumas – tai pamaldumas garbingajai Jėzaus Kristaus Širdžiai, kuri atspindi ir primena Jėzaus meilę mums, Jo jautrumą ir gerumą. Galime sakyti ir taip – tai pamaldumas Jėzaus Kristaus Meilei, apie kurią primena ir kurią atspindi Jo Širdis. Širdis vaizduojama sužeista, o matoma žaizda primena mums apie nematomą Jo meilės žaizdą.

Pirmieji aiškūs pamaldumo Švč. Jėzaus Širdžiai ženklai aptinkami XI ir XII a. Manoma, kad pamaldumas gimė benediktinų ar cistersų vienuolynų atmosferoje, šv. Anzelmo ir šv. Bernardino idėjų pasaulyje. Toks pamaldumas buvo gerai žinomas šv. Gertrūdai ir šv. Matildai. XIII-XVI a. pamaldumas Švč. Jėzaus Širdžiai buvo praktikuojamas, bet neplėtojamas. Šio pamaldumo praktikavimo pavyzdžių aptinkama įvairių kongregacijų: pranciškonų, dominikonų, kartūzų bei kitų šventųjų gyvenimų aprašymuose. Bet tai buvo tik individualus mistinio pobūdžio pamaldumas. XVI a. įvyko esminis pokytis – pamaldumas perėjo iš mistinės sferos į krikščionišką asketizmą. XVII-XVIII a. pamaldumas išpopuliarėjo Prancūzijoje. 1856 m., Prancūzijos vyskupams atkakliai prašant, Popiežius Pijus IX paskelbė Švč. Jėzaus Širdies dieną visuotine Bažnyčios švente. 1899 m. birželio 11 d. popiežiaus Leono XIII įsaku pagal jo pateiktą formulę visa žmonija buvo iškilmingai paaukota Švenčiausiajai Jėzaus Širdžiai.

Šv. Onos bažnyčioje pamaldos Švč. Jėzaus Širdies garbei (birželinės) vyks visą birželio mėnesį: antradieniais-šeštadieniais po 18.00 val. šv. Mišių.

Tekstai:
Švč. Jėzaus Širdies litanija
Žmonijos paaukojimo Švč. Jėzaus Širdžiai aktas
Giesmė

Motinos diena

Birželinės pamaldos Švelnumas delno, likusio ant mano skruosto…
Sūrumas ašaros akių giliajam žydrume…
Tu ateini iš ilgesio platybių krašto,
apkloji liūdintį sušildančia skraiste;
Ir norisi, kad jie - nebylūs žodžiai,
tūnoję mano viduje, pasiekt pasaulyje
jautriausią širdį; Ir, kad išgirstum -
Aš myliu Tave.

Gegužės 6 d. (sekmadienį) Motinos diena. Šv. Onos bažnyčioje už gyvas Motinas melsimės 11.00 val. šv. Mišiose, o už mirusias – 9.00 val. šv. Mišiose

Su pavasario skaisčiąja saulute, su melsvuoju žibutės žiedeliu prasideda gegužės mėnuo. Pirmąjį jo sekmadienį visuotinė Katalikų Bažnyčia švenčia Motinos dieną.

Gegužinės pamaldos

Gegužinės pamaldosGegužės mėnuo turtingas ne tik garsiais vardadieniais, obelų žydėjimu, jis turtingas taip pat ir dvasiniu požiūriu. Gegužės mėnuo yra skirtas mūsų dangiškajai motinai – švč. Mergelei Marijai. Tai metas kai visą mėnesį pačios gražiausios giesmės giedamos Jos garbei. Giesmėse, skirtose Dievo Motinai, atsispindi meilė, gailestingumas, gyvas tikėjimas ir gamtos grožis. Jos padeda žmogui pakilti nuo žemiškų vargų, sustiprėti dvasiškai ir fiziškai. Būti tikrais Dievo vaikais.
Gegužės mėnesį bažnyčiose vyksta pamaldos, skirtos Švč. Mergelės Marijos garbei. Šios pamaldos yra labai sena religinė praktika. Jau XII amžiuje užtinkami aiškūs gegužinių pamaldų pėdsakai Ispanijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje. XVIII amžiuje Italijoje atsiranda gegužinės pamaldos, panašios į dabartines mūsiškes. Pradžią joms davė šv. Pilypas Nėris. To amžiaus pabaigoje jos jau gyvavo Prancūzijoje, Ispanijoje, o kiek vėliau – Belgijoje ir Šveicarijoje. Apie 1840 metus įsigalėjo Vokietijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje. Ypač greitai ėmė plisti, kai popiežius Pijus VII skyrė atlaidus visiems, kurie maldingai gieda ar bent kalba švč. Mergelės Marijos litaniją, maldą „Atsimink“ ir giesmę „Sveika, Marija“. Tad ir mūsų bendruomenė, kaip ir viso pasaulio katalikai, šį mėnesį ypatingai skiria dėmesį Dangiškajai Motinai – Marijai, jungdamasi į Gegužines pamaldas.

Šv. Onos bažnyčioje gegužinės pamaldos vyks visą gegužės mėnesį antradieniais-šeštadieniais po 18.00 val. šv. Mišių.

Sveiki apsilankę Vilniaus Šv. Onos bažnyčios interneto svetainėje!

Kaip didelė meilė prasideda nuo paprasto žvilgsnio,
taip žvilgsnis į mūsų bendruomenės gyvenimą,
tikiu:

- padės užsimegzti naujiems ryšiams;

- praturtins esamus;

- priartins tuos, kurie negali būti kartu.

Mes atsiveriame jums, kad jūs atsivertumėte mums, kad mes kartu, pažinę Kristų, atrastume kelią į dangiškojo Tėvo širdį, nes: „ Dievas yra meilė, ir kas pasilieka meilėje, tas pasilieka Dieve, ir Dievas pasilieka jame.“ (1Jn 4,16)

Jus sveikina Vilniaus Šv. Onos bažnyčios rektorius
mons. Kęstutis Latoža 

Puslapis 10 iš 10

>>> Kunigo budėjimo laikas

Šv. Mišių laikas:

II-VI 17:30
VII 9:00 ir 11:00

Bažnyčia atidaryta:

Gegužės - rugsėjo mėn.
VII 8.00 – 19.00
I Uždaryta
II-VI 10.30 – 18.30
Spalio - balandžio mėn.
VII 8.00 – 17.00
I Uždaryta
II-V 16.30 – 18.30
VI 10.30 – 18.30

>>> KONTAKTAI

Zakristijoje galima įsigyti:

  • Vaškinių žvakių
  • Žurnalą "Artuma"