a
b
d
e

Didžiosios savaitės ir Velykų pamaldų tvarka Šv. Onos bažnyčioje

Kovo 24 d. – VERBŲ SEKMADIENIS – šv. Mišios 9.00 val. ir 11.00 val.

Kovo 25 d. (pirmadienis): šv. Mišios 18.00 val. 

Kovo 26 d. (antradienis): šv. Mišios 18.00 val. 

Kovo 27 d. (trečiadienis): Susitaikinimo pamaldos 18.00 val.

Kovo 28  d. – DIDYSIS KETVIRTADIENIS – EUCHARISTIJOS ĮSTEIGIMO DIENA:
18.00 val. Paskutinės vakarienės šv. Mišios

Kovo 29 d. – DIDYSIS PENKTADIENIS – KRISTAUS KANČIOS ATMINIMO DIENA:
17.00 val. Kryžiaus kelias
18.00 val. Kryžiaus pagerbimo pamaldos

Kovo 30 d. – DIDYSIS ŠEŠTADIENIS – VELYKNAKČIO šv. Mišios 20.00 val.
(valgiai  šventinami pasibaigus šv. Mišioms)

Kovo 31 d. – KRISTAUS PRISIKĖLIMAS – VELYKOS:
7.30 val. Švč. Sakramento adoracija
9.00 val. iškilmingos šv. Mišios 
(kitų šv. Mišių šią dieną nebus)

Balandžio 1 d. – II VELYKŲ DIENA:  šv. Mišios  11.00 val.

Verbų sekmadienis

Šešioms dienoms belikus iki Velykų, Viešpats Jėzus atėjo į Jeruzalės miestą, kur jį pasitiko vaikučiai. Rankose jie laikė palmių šakeles ir skardžiai šaukė: – „Osana aukštybėse! Garbė tau, kad ateini, didžiai gailestingas!“ –
Atsiverkite, didieji vartai, atsidarykite, nedylančios durys, kad įeitų garbės Karalius! „Kas yra tas garbės Karalius?“ – „Galybių Viešpats; jis yra garbės Karalius!“ – „Osana aukštybėse! Garbė tau, kad ateini, didžiai gailestingas!“ (Ps 23, 9 10)

Sekmadienį prieš šv. Velykas (šiais metais – tai kovo  24-oji)  Katalikų  bažnyčia  mini  Verbų  (palmių)  arba Viešpaties kančios sekmadienį

Tai iškilmingo Kristaus įžengimo į Jeruzalę, kada "gausiai susirinkusi į šventes minia sužinojo, kad Jėzus ateinąs į Jeruzalę, paminėjimas. Žmonės pasiėmė palmių šakas ir išėjo jo pasitikti, garsiai šaukdami: "Osana! Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu - Izraelio karaliui!" (Jn 12, 12). Šiam įvykiui prisiminti per Verbas šventinamos palmių, alyvmedžių ar kitų medžių šakelės, vadinamos verbomis.

Vakarų Bažnyčioje verbų šventinimas žinomas jau nuo popiežiaus Gelazijaus (492-496) laikų. Nuo VIII a. jos buvo šventinamos per šv. Mišias, o paskui dalijamos žmonėms. Pažymėtinos verbos Romos Šv. Petro bazilikoje. Popiežiaus Siksto V suteikta privilegija verbas šiai bazilikai paruošia ir pristato viena giminė (Bresca di S. Remo). Jos gaminamos iš sausų palmių šakų, sudarant įvairias figūras ir ornamentus. Tokių verbų kasmet padaroma 600 (300 bazilikai ir 300 kitų bažnyčių kapituloms bei vienuolynams). Popiežiui pagaminti ir padovanoti verbą turi vienuolės kamaldulės (privilegija suteikta 1829 m. popiežiaus Leono XII). Ši verba labiau panaši į medelį su visokiais papuošalais ir paveikslais. Tą verbą popiežius paprastai padovanoja kokiam nors žymesniam asmeniui (ją iš popiežiaus Pijaus XI 1926 m. gavo arkivyskupas P. Karevičius). Lietuvoje verboms paprastai naudojama kadugių ar sprogstančių gluosnių šakos.

Verbų, arba Kristaus kančios, sekmadienis įveda mus į Didžiąją savaitę. Šią dieną bažnyčios liturgija kupina daugybės simbolių: rankose žaliuoja verbos, vyksta iškilminga procesija, mininti Jėzaus įžengimą į Jeruzalę, skaitomas Kristaus kančios aprašymas.

Kristau, tu - garbės Karalius, tu - Aukščiausiojo Sūnus!
Tau - verbų šakelės žalios, tau - Osana, Dieve mūs!

Išrinktos tautos Karalius, atžala tu jos kilni,
vykdyt dieviškosios valios Viešpaties vardu eini. -

Visata "Garbė Tau!" šaukia. Prie gyventojų dangaus
jungia garbinimo auką ir mari širdis žmogaus. -

"Tebūnie garbė!" - giedojo Tau Jeruzalėj tada,
šakeles po kojom klojo...Mes sutinkam su malda. -

Pagerbė Tave prieš mirtį išrinktos tautos vaikai.
Kad teikeisi mus atpirkti, Tau dėkojame karštai. -

Tau patiko širdys tyros. Neatmesk ir mūs giesmės!
Tau garbė, šlovė ir gyrius amžinai tegul skambės! -


Verbų sekmadienį šv. Mišios šv. Onos bažnyčioje įprasta sekmadienio tvarka:
9.00 val. ir 11.00 val.

,,Atsiverskite ir tikėkite Evangelija“

– tai žodžiai, kuriais Pelenų dieną (trečiadienį, vasario 13 d.) kunigas, berdamas mums pelenus ant galvos, įvedė mus susikaupimo, atgailos ir dvasinio atsinaujinimo laiką – GAVĖNIĄ. Tai laikas, kuriame bažnyčia mus kviečia susitaikyti su Dievu, su savimi, su žmonėmis. Gavėnia – keturiasdešimt atgailos, susitaikinimo, atsivertimo dienų. Gyvenimo kasdienybė taip įsuka mus į savo ratą, kad dažnai mes pamirštame savo Dangiškąjį Tėvą, nusigręžiame nuo jo ir nueiname pavergti savo aistrų, užsiėmę smulkmenomis, gyvename tuštybe ir švaistome, dvasios lobius. Tuomet mums atrodo, kad Dievas ir tikras gyvenimas yra toli nuo mūsų ir mes jau negalime melstis, negalime atsiversti Šventojo Rašto, nes mus apėmusios visai kitokios mintys, širdis kupina tuštybės ir garbės troškimo. GAVĖNIA ir yra tas metas, kai Bažnyčia mus kviečia stabtelėti ir susimąstyti - suvokti savo žmoniškąjį trapumą ir pažeidžiamumą, silpnumą. Suvokti, kad tik su Dievu mes esame stiprūs ir galingi. Pripažindami savo kaltę, atgauname tai, ką buvome praradę. GAVĖNIA pradedama Pelenų dieną (trečiadienį). Tą dieną katalikams privalomas griežtas pasninkas, bažnyčiose tikintiesiems galvos barstomos žiupsneliu pelenų, šiuo simboliniu gestu primenant, kad žmogus, iš dulkės kilęs, į dulkę ir pavirsiąs. Tikintieji raginami atsiversti ir tikėti Evangelija. Popiežius Benediktas XVI primena, kad Gavėnios laikas yra skirtas nuplėšti kaukę gundymams, kurie kalba mumyse, o tikrą ramybę ir džiaugsmą galima atrasti tik atsivėrus šviesai ir nuoširdžiai išpažinus savo kaltes Dievui.

GAVĖNIA trunka beveik septynias savaites. Prasidėjusi Pelenų Trečiadienį Gavėnia tęsiasi iki Paskutinės Vakarienės pamaldų (Didžiojo Ketvirtadienio) pradžios Didžiojo Penktadienio išvakarėse, kuomet prasideda Didysis Velykų Tridienis. Pelenų Trečiadienį tikintieji, atgailos ženklan pasibarstę pelenais galvas įžengia į didžiojo pasninko, susikaupimo ir tylos laikotarpį kelyje į svarbiausią krikščionių šventę – Kristaus Prisikėlimo šventę – šv. Velykas, kurias šiais metais švęsime kovo 31 dieną.

GAVĖNIA buvo minima jau Nikėjos visuotiniame bažnyčios susirinkime (325 m.). Vakarų krikščionių bažnyčiose įsigalėjo nuo VII a. Keturiasdešimties dienų laikotarpis mini 40 dienų trukusį Kristaus pasninką dykumoje. Būtent todėl šis laikas siejamas su atgaila ir pasninku. Ankstyvojoje Bažnyčioje šis laikas buvo siejamas su katechumenatu, pasiruošimu krikštui, kuris vykdavo per Velyknakčio apeigas. O šiais laikais ypatingas dėmesys sutelkiamas į Kristaus Kančios apmąstymą ir raginimą atsiversti bei atgailauti.

Visuotinėje Bažnyčioje Gavėnios penktadieniais, kaip ir visais metų penktadieniais (išskyrus tuos, kada švenčiamos iškilmės), susilaikoma nuo mėsiškų valgių. Pelenų Trečiadienį ir Didįjį Penktadienį privalomi susilaikymas ir pasninkas (vieną kartą sočiai pavalgant, o kitus kartus tik užkandant (nevalgant mėsiškų bei pieniškų valgių)). Pasninko prasmė yra atgaila ir dėmesys stokojantiems, vargšų šelpimas.

Gavėnios metu bažnyčiose altorius nepuošiamas gėlėmis, muzikos instrumentai naudojami tik giedojimui paremti – taip sukuriama rimties ir susikoncentravimo ties atgaila atmosfera liturgijoje. Altorių tinka papuošti gėlėmis IV Gavėnios sekmadienį, kuris vadinamas džiaugsmo sekmadieniu. Jau nueita pusė Gavėnios kelionės ir liturgija kreipia mūsų dėmesį į pasirengimą besiartinančioms Velykoms. Prieš V Gavėnios sekmadienį šydu pridengiamas kryžius, kuris bus iškilmingai atidengtas ir pagerbiamas Didįjį Penktadienį liturginėse Kristaus Kančios pamaldose.

Gavėnios metu, išskyrus tik tuo laiku pasitaikančias iškilmes, nekalbamas ir negiedamas Garbės himnas, taip pat Gavėnioje negiedamas ,,Aleliuja“ – jis bus iškilmingai užgiedotas Didžiojo Šeštadienio vigilijoje, skelbiant Kristaus Prisikėlimą.

Viešpaties Kančios (Verbų) sekmadieniu paminima Jėzaus įžengimas į Jeruzalę, kuomet žmonės klojo Jam po kojų drabužius ir palmių šakas, sveikindami Jį kaip Kristų (Mesiją – Dievo pateptąjį) ir šaukdami: ,,Osana Dovydo Sūnui!“. Šią dieną prasideda Didžioji, Kristaus Kančios savaitė.

GAVĖNIOS metu bažnyčiose einamas Kryžiaus kelias. Tai Jėzaus Kristaus kelio į Golgotos kalną apmąstymas. Daugelyje bažnyčių taip pat giedami Graudūs verksmai – poetinis Kristaus kančios apmąstymas.

KRYŽIAUS KELIĄ Šv. Onos bažnyčioje einame ir apmąstome Gavėnios penktadieniais 17.30 val.
(prieš vakarines Šv. Mišias)

Didįjį trečiadienį (kovo 27 d.) 18.00 val. Šv. Onos bažnyčioje
SUSITAIKINIMO PAMALDOS


Mielas šio internetinio puslapio lankytojau,

Sveikiname!Atėjus laiko pilnatvei, Dievas atsiuntė savo Sūnų, gimusį iš moters [...], kad mes įgytume įsūnystę (Gal 4,4).

Beldžiasi į mūsų dvasios duris šventas Kūčių vakaras, šventų Kalėdų rytas. Užgims mažas Kūdikėlis, kad būtų mums ramiau...Kristaus gimimo iškilmė tepadeda pažinti Dievo gailestingumo dovaną ir pripildo kiekvieno mūsų širdis gerumo, meilės ir teisumo apstybe.

Su šv. Kalėdom ir Naujais metais Jus sveikina

Šv. Onos bažnyčios bendruomenė
2012 m.

Pamaldų tvarka švenčių laikotarpiu

Skelbiame pamaldų tvarką švenčių metu (nuo 2012 gruodžio 24 d. iki 2012 sausio 1 d.):

2012-12-24

20:00 - Kūčių vakaras. Iškilmingos Piemenėlių Šv. Mišios. Prakartėlės šventinimas.

2012-12-25

09:00 ir 11:00 - Kristaus Gimimo (Šv. Kalėdų) Šv. Mišios.

2012-12.26

11:00 - Šv. Mišios. Antroji Kalėdų diena. Šv. Steponas.

2012-12-31

18:00 - Padėkos Šv. Mišios.

2013-01-01

11:00 - Naujųjų metų Šv. Mišios.

   

LAPKRIČIO 2 D. – KATALIKŲ BAŽNYČIOJE MIRUSIŲJŲ MINĖJIMO DIENA – VĖLINĖS

Vėlinių  dieną  pasaulio katalikai meldžiasi  už  savo brangius mirusius gimines, į amžinybę  iškeliavusius dvasiškai artimus žmones ir už tuos, kurių jau niekas nebeprisimena  žemėje,  bet  kurių  vardai įrašyti pas Viešpatį amžinojo gyvenimo knygoje.
Apie  visų  mirusiųjų  atminimą  imta  kalbėti   VII  amžiuje, o X amžiaus pačioje pabaigoje (998 m.) Cluny (Prancūzija) benediktinų vienuolyno abatas visų jam priklausančių vienuolynų kalendoriuje pažymėjo lapkričio 2 dieną, kaip maldos už visus jau mirusius jų vienuolijos narius dieną. Šis pavyzdys paplito po skirtingas Europos bažnyčias bei vienuolynus ir 1311 m. Vėlinių šventė jau oficialiai buvo įvesta į Katalikų Bažnyčios liturgiją.
Apie 1400 m. Vytautas Didysis benediktinus įkurdino Senuosiuose Trakuose. Tikėtina, kad jie, atsikeldami į Lietuvą (t. y. jau nuo pat Lietuvos krikšto), atsinešė ir katalikišką Vėlinių šventę.

Spalio mėnesį visose katalikų bažnyčiose sutartinai kalbama Rožinio malda

Verčiant iš lotynų kalbos Rožinis reiškia „vainikėlis iš rožių“. Rožinio istorija veda į amžių gilumą. Neabejotina, kad pati Dievo Motina įkvėpdavo įvairius žmones melstis.

Rožinio malda šv. Onos bažnyčioje bus kalbama visą spalio mėnesį antradieniais-šeštadieniais 18.00 val. Po Rožinio maldos betarpiškai – šv. Mišios.

Ražančiaus atsiradimas. Ražančius – ne vieno žmogaus darbas. Jis susidarė pamažu iš ilgų kartų pamaldumo. Jau pirmaisiais krikščionijos amžiais kilo paprotys kartoti paeiliui tas pačias maldas. Taip antai, Povilas atsiskyrėlis (IV amž.) kasdien kalbėdavęs 300 maldų ir joms skaityti vartodavęs akmenukus. Kartojama buvo dažniausiai Tėve mūsų, bet ne vien jisai. Taip, rodos, gana anksti buvo pradėta panašiu būdu kalbėti Sveika Marija. Sakoma, prie tos minties Marijos garbintojus atvedęs paprotys puošti Marijos paveikslus rožių vainikėliais; mat, eilė pakalbėtų Sveika Marija turėjo sudaryti brangesnį, negu rožių – dvasinį vainikėlį. Iš karto skaičius Sveika Marija nebuvo griežtai nustatytas ir parėjo nuo kalbėtojo noro. Vėliau imta kalbėti 150 pagal psalmių skaičių. Šis būdas Marijai garbinti ypač ėmė plisti nuo XII amž. Padavimas užrašytas XV amžiuje (Alano ir Rupos) jungia tai su šv. Domininko vardu, kurs ir yra paprastai laikomas ražančiaus išradėju. Anot šito padavimo, Domininkas darbavęsis pietų Prancūzijoje albigensų (klaidatikių) atvertimui. Bet jo pastangos ėjusios niekais. Tuomet jis kreipęsis į Mariją, ir jinai jam apsireiškusi ir išmokiusi ražančių kalbėti. Šventasis ėmęsis ražančių platinti ir taip atvertęs 100000 klaidatikių. Kadangi šis pasakojimas pirmą kartą užrašytas 200 metų su viršum po šv. Domininko mirties, tai jį visai tikru sunku laikyti. Viena betgi ištirta, kad ražančiaus dabartinis pavidalas ne šv. Domininko galutinai nustatytas. Taip, Domininko laikais dar nežinota mąstomųjų paslapčių; jos atsirado tik XV amž. ir tai didelis skaičius (50). Tik XVI amžiuje ražančius galutinai nusistojo ir, beveik jau nesikeisdamas, pasiekė mūsų laikus. Taigi, ražančius išdygo amžių prieblandoje, o išaugo tarp XII ir XVI amž. ir yra išmėgintas pamaldumo vaisius.

Iš kun. K. Čibiro knygos ,,Liturgika“


ROŽINIS

I. dalis. Džiaugsmo slėpiniai

1. Angelas apreiškia Marijai Dievo Sūnaus įsikūnijimą.
2. Marija lanko šv. Elzbietą.
3. Gimsta pasaulio Atpirkėjas.
4. Išganytojas aukojamas šventykloje.
5. Jėzus randamas šventykloje.

II. dalis. Šviesos slėpiniai

1. Jėzaus krikštas Jordane.
2. Apsireškimas Kanos vestuvėse.
3. Dievo Karalystės skelbimas, raginant atsiversti.
4. Jėzaus atsimainymas.
5. Eucharistijos įsteigimas (Paskutinė vakarienė).

III. dalis. Kančios slėpiniai

1. Jėzus meldžiasi Alyvų sode.
2. Jėzus nuplakamas.
3. Jėzus vainikuojamas erškėčiais.
4. Jėzus neša kryžių.
5. Jėzus miršta ant kryžiaus.

IV. dalis. Garbės slėpiniai

1. Jėzus prisikelia iš numirusiųjų.
2. Jėzus žengia į Dangų.
3. Į žemę atsiunčiama Šventoji Dvasia.
4. Marija paimama į Dangų.
5. Marija Danguje vainikuojama.

LAPKRIČIO 1 D. ROMOS KATALIKŲ BAŽNYČIA ŠVENČIA VISŲ ŠVENTŲJŲ DIENĄ (PRIVALOMA ŠVENTĖ)

Visų šventųjų diena – yra Bažnyčios religinė šventė žinomiems ir nežinomiems šventiesiems pagerbti. Yra daug šventųjų, kuriuos pagerbiame atskiromis dienomis, bet yra daug nežinomų ar nepagerbtų šventųjų, apie kuriuos galbūt užmirštame ar niekada neišreiškiame jiems pagarbos. Visą Šventųjų dieną prisimename visus šventuosius, ir prašome jų užtarimo. Visų Šventųjų dienos sąvoka yra sujungta su Šventųjų bendravimo sąvoka. Tai reiškia tikėjimą, kad visus Dievo žmones, danguje, žemėje, ir skaistykloje vienija dvasinė draugystė.

Pirmą kartą Visų Šventųjų šventė pradėta švęsti IV a. kaip Visų Kankinių diena. Pradžioje tai buvo atskirų bažnyčių ir bendruomenių, visiems neprivaloma šventė. Tais laikais Visi Šventieji būdavo minimi pirmąjį sekmadienį po Sekminių. Kai popiežius Bonifacas IV 609 m. pašventino Panteoną, jį pavertė krikščionių Bažnyčia, suteikdamas jai Švč. Mergelės Marijos ir Kankinių vardą. Popiežius Grigalius III (731–741 m.) pašventino koplyčią prie Šv. Petro bazilikos Visų Šventųjų vardu ir perkėlė šią šventę į lapkričio 1 d., o popiežius Grigalius IV (827–844 m.) įvedė Visų Šventųjų iškilmes visoje Bažnyčioje.
Visų Šventųjų diena – pagal savo tiesioginį pavadinimą ir yra skirta paminėti tuos asmenis, kurie buvo paskelbti šventaisiais, nes buvo tikima, kad būtent jie padeda gyviesiems, kai to jie prašo savo malda. Visų Šventųjų šventė skiriama ne mirusiųjų paminėjimui, bet tam, kad ilgėtumės šventumo, to skaistaus gyvenimo, kurį gyveno šventieji.

Šv. Onos atlaidai

Onos atlaidai

Liepos 26-ąją bažnyčia mini šventuosius JOAKIMĄ IR ONĄ – Dievo Motinos gimdytojus.

Prasmingi vardai – Joakimas hebrajiškai reiškia „Dievas duoda“, o Ona – „Malonė“.

Mergelės Marijos motina Lietuvoje žymiai populiaresnė už tėvą. Šv. Ona yra ypatinga moterų globėja ir užtarėja.

Tradiciškai manoma, kad šv. Ona – Betliejaus kunigo Matano duktė. Ji buvo ištekėjusi už Joakimo. Jie ilgai neturėjo vaikų, kol pagaliau susilaukė dukters Marijos. Ona tapo našle tuoj pat po Kristaus gimimo. Mirė sulaukusi senyvo amžiaus.

 

Onos atlaidai

LIEPOS 26 D. ŠV. MIŠIOS ŠV. ONOS BAŽNYČIOJE:

11.00 val. (šv. Mišios bus transliuojamos per Marijos radiją)
18.00 val.

TITULINIUS BAŽNYČIOS ATLAIDUS – ŠV. ONOS ATLAIDUS – ŠVĘSIME LIEPOS 29 D.

Šv. Mišių tvarka atlaidų dieną:
9.00 val.
11.00 val.

Tikėjimo metai

2011 m. spalio 11 d. apaštališkuoju laišku Porta fidei (Tikėjimo vartai) Šv. Tėvas popiežius Benediktas XVI paskelbė, kad 2012 m. spalio 11 d. prasideda Tikėjimo metai. Jie truks iki 2013 m. lapkričio 24 d. Tikėjimo metų pradžią Šventasis Tėvas parinko dviejų jubiliejų proga: spalio 11-ąją sueina 50 metų nuo Vatikano II susirinkimo paskelbimo ir švenčiame 20 metų nuo Katalikų Bažnyčios katekizmo išleidimo.
Tikėjimo metai 2012 m. spalio 11 d. pradėti visame katalikų pasaulyje. Šią dieną Mišias aukojo ne tik Šventasis Tėvas Romoje, bet ir vietinių Bažnyčių ganytojai savo katedrose. Tikėjimo metų atidarymas buvo švenčiamas ir visose Lietuvos vyskupijose. Ta proga Lietuvos vyskupai į tikinčiuosius kreipėsi ganytojiškuoju laišku.

Daugiau apie tikėjimo metus – interneto svetainėse:  www.tikejimometai.lt ir www.annusfidei.va

>>> Kunigo budėjimo laikas

Šv. Mišių laikas:

II-VI 17:30
VII 9:00 ir 11:00

Bažnyčia atidaryta:

Gegužės - rugsėjo mėn.
VII 8.00 – 19.00
I Uždaryta
II-VI 10.30 – 18.30
Spalio - balandžio mėn.
VII 8.00 – 17.00
I Uždaryta
II-V 16.30 – 18.30
VI 10.30 – 18.30

>>> KONTAKTAI

Zakristijoje galima įsigyti:

  • Vaškinių žvakių
  • Žurnalą "Artuma"