Kai fotoaparatas pradeda „kalbėti” – ar tu klausai?
Fotoaparatas – tai ne tik prietaisas. Tai tavo akys, tavo atmintis, tavo kūrybos įrankis. Ir kaip bet kuris sudėtingas mechanizmas, jis kartais pradeda siųsti signalus, kad kažkas negerai. Problema ta, kad daugelis fotografų – tiek mėgėjai, tiek profesionalai – tuos signalus ignoruoja. Arba nepastebi. Arba tikisi, kad „praeis savaime”.
Spoileris: nepraeis. Fotoaparatų problemos retai išsisprendžia pačios. Dažniausiai jos tik gilėja, kol vieną dieną atsiduri svarbiausioje gyvenimo fotosesijoje ir… nieko. Juodas ekranas. Arba nuotraukos, kurios atrodo taip, lyg jas būtų darę su bulve.
Šiame straipsnyje kalbėsime apie 7 konkrečius ženklus, kurie rodo, kad tavo fotoaparatui reikia profesionalaus remonto. Ne rytoj, ne „kai turėsiu laiko” – o dabar. Kiekvienas ženklas bus paaiškintas detaliai, su praktiniais patarimais, ką daryti ir ko nedaryti. Pasiruošk – bus įdomu.
1. Nuotraukose atsiranda keisti dėmės ar šešėliai
Tai vienas dažniausių ir labiausiai varginančių simptomų. Atidarai nuotrauką kompiuteryje ir matai – kažkur kampe, arba centre, arba visur – kažkokie tamsūs ar šviesūs lopai, kurių tikrai nebuvo scenoje. Pirmiausia, žinoma, kyla mintis: gal tiesiog nešvarus objektyvas? Nuvalai. Fotografuoji vėl. Dėmės lieka.
Čia jau rimtai. Dažniausiai tai reiškia, kad ant jutiklio (senzoriaus) yra dulkių, nešvarumų ar net įbrėžimų. Jutiklis – tai fotoaparato širdis, ta vieta, kur šviesa pavirsta skaitmenine informacija. Kai ant jo atsiranda kietesnių dalelių, jos meta šešėlius ant kiekvienos nuotraukos.
Ką daryti?
- Pirmiausia patikrink – fotografuok baltą sieną arba dangų f/16 ar siauresnė diafragma. Taip dėmės bus geriausiai matomos.
- Jei dėmės matomos – nebandyk pats valyti jutiklio, jei neturi patirties. Jutiklis yra itin jautrus, ir netinkamais įrankiais jį galima subraižyti negrįžtamai.
- Kreipkis į sertifikuotą servisą. Profesionalus jutiklio valymas kainuoja nedaug, bet išgelbsti nuo didelių problemų.
Beje, yra ir blogesnė versija – kai dėmės atsiranda ne dėl dulkių, o dėl pikselių gedimo. „Mirę” pikseliai – tai maži taškeliai, kurie visada rodo tą pačią spalvą (dažniausiai baltą, juodą ar raudoną), nepriklausomai nuo apšvietimo. Tai jau jutiklio gedimas, kuriam reikalingas rimtesnis remontas arba jutiklio keitimas.
2. Užraktas elgiasi keistai – garsai, vėlavimas ar visiškas tylėjimas
Fotoaparato užraktas – mechaninis stebuklas. Jis per sekundės dalį atsidaro ir užsidaro, leidžia šviesai patekti ant jutiklio tiksliai tiek laiko, kiek reikia. Kai jis pradeda elgtis nenuspėjamai, tai rimtas signalas.
Kaip tai atrodo praktiškai? Gali pastebėti, kad fotoaparatas „šaudo” lėčiau nei anksčiau – paspaudžiai mygtuką, bet nuotrauka padaroma su pastebima pauze. Arba girdisi neįprastas garsas – ne tas švarus „klik”, prie kurio pripratai, o kažkoks duslus, dvigubas ar šlepsintis garsas. Arba – baisiausia – užraktas visai neatsidaro, ir gauni visiškai juodą kadrą.
Mechaniniai užraktai turi ribotą tarnavimo laiką, matuojamą „paleidimais” (shutter actuations). Priklausomai nuo fotoaparato klasės, tai gali būti nuo 50 000 iki 500 000 paleidimų. Profesionalūs modeliai, žinoma, turi didesnį resursą.
Praktinis patarimas: Norėdamas sužinoti, kiek paleidimų jau turi tavo fotoaparatas, gali naudoti nemokamus įrankius internete – tiesiog įkelk nuotrauką ir programa nuskaitys EXIF duomenis. Jei artėji prie gamintojo nurodytos ribos – laikas galvoti apie profilaktinį aptarnavimą.
Dar vienas svarbus dalykas – jei naudoji elektroninį užraktą (daugelyje modernių fotoaparatų jis yra), tai mechaninių problemų rizika mažesnė, bet ne nulinė. Elektroninis užraktas gali turėti savų problemų – „rolling shutter” efektą, kuris iškreipia judančius objektus.
3. Autofokusas „medžioja” arba nuolat klysta
Autofokusas – viena tų funkcijų, kurią pastebime tik tada, kai ji nustoja veikti gerai. Kai viskas tvarkoje, tiesiog fotografuoji ir džiaugiesi. Bet kai autofokusas pradeda „medžioti” – tai yra, judina objektyvą pirmyn-atgal, niekaip negalėdamas surasti fokuso – arba nuolat fokusuoja ne ten, kur reikia, tai labai erzina ir labai brangiai kainuoja praleistų kadrų prasme.
Yra keletas galimų priežasčių. Pirmiausia – tai gali būti objektyvo problema. Objektyve yra varikliukas, kuris judina fokusavimo elementus, ir jis gali susidėvėti arba sugesti. Antra – tai gali būti fotoaparato korpuso problema, susijusi su fokusavimo jutikliais. Trečia – tai gali būti kalibravimo problema, kai fotoaparatas ir objektyvas tiesiog „nesusikalba”.
Kaip atskirti?
- Pabandyk tą patį objektyvą su kitu fotoaparatu (jei turi galimybę). Jei problema išlieka – objektyvas kaltas.
- Pabandyk kitą objektyvą su tuo pačiu fotoaparatu. Jei problema išlieka – korpusas kaltas.
- Jei problema pasireiškia tik su konkrečiu objektyvo ir korpuso deriniu – reikia kalibravimo (AF fine-tune), kurį gali padaryti servisas.
Beje, autofokuso problemos ypač kritinės, jei fotografuoji portretus, vestuves ar sporto renginius – bet kokią situaciją, kur fokusas turi būti greitas ir tikslus. Jei pastebėjai, kad tavo portretų akys dažniau nefokusuotos nei fokusuotos – tai ne tavo kaltė. Tai techninė problema, kurią reikia spręsti.
4. Baterija išsikrauna neįtikėtinai greitai
Prisimeni, kai pirkai fotoaparatą ir viena baterija išlaikydavo visą dieną fotografavimo? O dabar ta pati baterija miršta po valandos? Tai ne tavo vaizduotė ir ne „taip ir turi būti”. Tai signalas.
Baterijos, kaip ir visos kitos baterijos, laikui bėgant praranda talpą. Tai natūralus procesas. Tačiau jei talpos kritimas yra staigus ir dramatiškas – tai gali rodyti rimtesnę problemą. Galbūt baterija tiesiog paseno ir reikia naujos. Bet galbūt problema yra fotoaparato elektronikoje, kuri „ėda” energiją net tada, kai neturėtų.
Kaip patikrinti?
- Nusipirk naują originalią bateriją (ne pigų kloną iš interneto). Jei problema išsisprendžia – sena baterija buvo kalta.
- Jei nauja baterija taip pat greitai išsikrauna – problema yra fotoaparate. Tai gali būti elektronikos gedimas, kuris reikalauja diagnostikos servise.
- Patikrink, ar fotoaparatas „miega” kaip turėtų. Jei ekranas lieka įjungtas ilgiau nei nustatyta, arba fotoaparatas visai neišsijungia automatiškai – tai elektronikos problema.
Dar vienas svarbus aspektas – niekada nenaudok labai pigių, neoriginalių baterijų. Jos ne tik greičiau išsikrauna, bet gali ir fiziškai pažeisti fotoaparatą – perkaisti, ištekėti ar net sukelti trumpąjį jungimą. Taupymas čia tikrai neapsimoka.
5. Ekranas rodo artefaktus, linijas ar visai neveikia
Fotoaparato ekranas – tai tavo langas į tai, ką fotografuoji ir ką jau nufotografavai. Kai jis pradeda rodyti keistus dalykus – horizontalias ar vertikalias linijas, spalvotus taškus, „mirties ekraną” arba tiesiog nebeveikia – darbas tampa labai sudėtingas.
Ekrano problemos gali kilti dėl kelių priežasčių. Dažniausia – mechaninis pažeidimas. Fotoaparatas nukrito, buvo suspaustas krepšyje, arba tiesiog laikui bėgant ekrano jungtis atsilaisvino. Kita priežastis – elektronikos gedimas, kai ekranas gauna neteisingą signalą iš pagrindinės plokštės.
Svarbu suprasti, kad ekrano gedimas ne visada reiškia, kad fotoaparatas neveikia. Daugelis fotoaparatų gali fotografuoti ir be veikiančio ekrano – naudodami elektroninį vaizdo ieškiklį (EVF) arba tiesiog fotografuodami „aklai”. Tačiau tai labai nepatogu, ir problema vis tiek reikalauja sprendimo.
Ko nedaryti: Nespaudyk ekrano, kai matai jame linijas ar taškus, tikėdamasis, kad „praeis”. Tai tik pablogina situaciją. Ekrano pakeitimas – vienas iš paprastesnių remonto darbų, kurį geras servisas atlieka greitai.
6. Objektyvo zoomas arba fokusavimas „stringa” ar veikia netolygiai
Jei naudoji zoom objektyvą, tikriausiai žinai, koks turi būti tas jausmas – lygi, tiksli, maloniai pasipriešinanti rotacija. Kai zoomas pradeda „strigti”, judėti netoygiai arba tiesiog nebeveikia – tai labai aiškus signalas.
Mechaniniai objektyvo elementai laikui bėgant susidėvi. Tepalai, kuriais jie sutepti gamykloje, išdžiūsta arba sutirštėja (ypač šaltu oru). Viduje gali atsirasti dulkių ar smėlio dalelių, kurios trukdo lygiam judėjimui. Kartais problema yra rimtesnė – sulūžusi krumpliaračių sistema arba pažeisti fokusavimo elementai.
Ypač atkreipk dėmesį, jei:
- Objektyvas „išlenda” pats savaime, kai nukreipi fotoaparatą žemyn (vadinamasis „zoom creep”) – tai reiškia, kad susidėvėjo laikančioji įtampa.
- Girdisi šiurkštus, trintinis garsas sukant zoomą – viduje yra šiukšlių arba trūksta tepalo.
- Fokusavimo žiedas juda, bet fokusas nesikeičia – tai varikliuko arba mechanizmo gedimas.
Objektyvų remontas gali būti brangus, bet dažnai apsimoka labiau nei naujo pirkimas – ypač jei kalba eina apie kokybišką, brangų objektyvą. Profesionalus servisas gali išvalyti, patepti ir sureguliuoti objektyvą, ir jis vėl veiks kaip naujas.
7. Fotoaparatas „šąla”, persikrauna arba rodo klaidų pranešimus
Tai galbūt pats nerimčiausiai atrodantis, bet iš tikrųjų vienas rimčiausių simptomų. Kai fotoaparatas staiga „sustingsta” ir nereaguoja į jokius mygtukus – tenka išimti bateriją ir vėl įdėti. Arba ekrane pasirodo klaidos pranešimas, kurio niekada anksčiau nematei. Arba fotoaparatas pats persikrauna be jokios priežasties.
Tai gali reikšti programinės įrangos problemą – kartais atnaujinus firmware (fotoaparato programinę įrangą) viskas išsisprendžia. Tačiau tai taip pat gali reikšti rimtą elektronikos gedimą – pagrindinės plokštės problemą, kondensatoriaus gedimą ar net vandens pažeidimą (net jei neatrodo, kad fotoaparatas buvo šlapias – kondensatas gali padaryti didelę žalą).
Pirmieji žingsniai:
- Patikrink gamintojo svetainėje, ar yra naujesnė firmware versija, ir atnaujink. Tai nemokama ir dažnai išsprendžia programines problemas.
- Atlik gamyklinį nustatymų atstatymą (factory reset) – tai ištrins tavo nustatymus, bet gali pašalinti programinę klaidą.
- Jei problema išlieka po šių žingsnių – nedelsdamas kreipkis į servisą. Elektronikos gedimai, kaip ir žaizdos, negyja patys.
Beje, jei fotoaparatas buvo šlapias – net jei „atrodo gerai” – nedelsdamas nešk į servisą. Vanduo viduje sukelia koroziją, kuri gali sunaikinti elektroniką per kelias dienas. Kuo greičiau servisas išdžiovins ir išvalys vidų, tuo didesnė tikimybė išgelbėti prietaisą.
Kai fotoaparatas kalba – laikas klausytis (ir veikti)
Visi šie septyni ženklai turi vieną bendrą vardiklį: jie niekada neišnyksta patys savaime. Fotoaparatas nėra organizmas, kuris gydo savo žaizdas. Kiekviena ignoruojama problema laikui bėgant tampa rimtesnė, brangesnė taisyti, o kartais – visai netaisoma.
Geriausia strategija – profilaktika. Reguliarus servisinis aptarnavimas kas 1-2 metus (priklausomai nuo naudojimo intensyvumo) gali išvengti daugelio problemų. Tai kaip automobilio techninė apžiūra – nemalonu, kainuoja, bet išgelbsti nuo didesnių išlaidų vėliau.
Jei pastebėjai kurį nors iš šių ženklų – nesidrovėk kreiptis į servisą. Geras fotoaparatų servisas pirmiausia atliks diagnostiką (dažnai nemokamą arba pigią) ir pasakys, kas negerai ir kiek kainuos remontas. Tada galėsi nuspręsti, ar verta taisyti, ar laikas galvoti apie naują prietaisą.
Ir dar vienas dalykas, kurį norisi pasakyti: nesigėdyk, jei nežinojai šių dalykų anksčiau. Fotoaparatai atrodo kaip paprasti prietaisai, bet viduje – tai sudėtinga optikos, mechanikos ir elektronikos simfonija. Suprasti, kada ji skamba ne taip – tai įgūdis, kurį įgyji su laiku ir patirtimi. Svarbiausia – kai jau žinai, veik. Tavo fotoaparatas tau padėkos – bent jau tiek, kiek prietaisas gali padėkoti – puikiomis, aštriomis, spalvingomis nuotraukomis dar daugelį metų.